J.Bidenas atvyko į Lenkiją, prieš tai sutaręs su Europos Sąjunga dėl virtinės naujų priemonių, skirtų sumažinti Europos priklausomybę nuo energijos importo iš skaudžių ekonominių sankcijų sulaukusios Rusijos.
Amerikiečių prezidento vizitas netoli Ukrainos sienos įvyko paaiškėjus naikinimo mastui šalies Mariupolyje: praėjus mėnesiui nuo invazijos pradžios, šis strateginę reikšmę turintis uostamiestis primena Antrojo pasaulinio karo scenas, kai Rusijos miestus nuožmiai puolė naciai.
Ukrainos pareigūnai Mariupolyje penktadienį sakė, kad per Rusijos smūgį miesto vietos dramos teatrui, kur slėpėsi šimtai civilių, praėjusią savaitę galėjo žūti 300 žmonių.
„Aš pabėgau, bet praradau visą savo šeimą. Praradau savo namus. Esu beviltiškoje padėtyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė 33 metų Oksana Vynokurova, pasitraukusi traukiniu iš Mariupolio į vakarinį Lvivo miestą.
„Mano mama negyva. Palikau savo motiną kieme kaip šunį, nes visi šaudė“, – pridūrė ji.
Iš to traukinio irgi išlipusi Svitlana Kuznecova sakė: „Nėra vandens, šviesos ir elektros. Gyvenome rūsiuose. Maistą gamindavomės ant laužų.“
„Tokio siaubo dar nebuvau mačiusi. Mariupolio nebėra, – pridūrė ši moteris – Mariupolis yra tarsi [Čečėnijos] Groznas. Viskas sugriauta.“
Rusijos planai
Mažesnio masto smūgiai ir toliau buvo suduodami, Rusijai tęsiant įnirtingą Ukrainos miestų bombardavimo kampaniją, nepaisant patirtų didelių nuostolių ir mažos pažangos puolant pagrindinius taikinius.
Rusijos pajėgos, tik antrą kartą nuo karo pradžios patikslindamos savo žuvusių karių skaičių, nurodė, kad jis pasiekė 1351.
Kyjivo ir Vakarų žvalgybos teigimu, tikrasis skaičius gali būti bent keliais tūkstančiais didesnis.
Rusijos kariuomenė penktadienį paskelbė, kad pirmasis jos kampanijos etapas baigėsi. Pasak Maskvos, dabar kariai sutelks dėmesį į rusakalbio Ukrainos rytinio Donbaso regiono „išlaisvinimą“.
Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas Sergejus Rudskojus nurodė, kad toks pokytis įmanomas, nes esą „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis potencialas yra gerokai sumažintas“.
Tačiau ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba žada nenusileisti dėl savo reikalavimų derybose su Rusijos pareigūnais.
„Derybų procesas yra labai sunkus, – sakė jis. – Ukrainos delegacija užėmė tvirtą poziciją ir neatsisako savo reikalavimų. Visų pirma reikalaujame paliaubų, saugumo garantijų ir Ukrainos teritorinio vientisumo.“
Nors Mariupolis ir kitos gyvenvietės virto apanglėjusiais griuvėsiais, Vakarų gynybos sistemos, įskaitant prieštankines raketas, padėjo Ukrainos pajėgoms apginti savo pozicijas ir vis dažniau pereiti į kontrpuolimą.
„Ukrainos kontratakos ir Rusijos pajėgų priklausomumas nuo pereikvotų aprūpinimo linijų leido Ukrainai atkovoti miestelių ir gynybinių pozicijų, esančių iki 35 km atstumu į rytus nuo Kyjivo“, – savo kasdieniame pranešime nurodė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Tuo metu per ryčiau sostinės suduotus Rusijos smūgius prieš medicinos įstaigą antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos Charkivo mieste žuvo keturi žmonės, dar keli nukentėjo, pranešė policija.
Keli gyventojai AFP teigė, kad Charkive buvo panaudoti kasetiniai šaudmenys, beatodairiškai sėjantys mirtį.
Perspėjimas dėl cheminio ginklo
Po Briuselyje vykusių NATO, ES ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų J.Bidenas, be kita ko, pareiškė, kad Aljansas „atsakytų“, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kare prieš Ukrainą panaudotų cheminį ginklą.
„Atsakysime, jei jis jį panaudos. Atsakymo pobūdis priklausys nuo panaudojimo pobūdžio“, – sakė J.Bidenas.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jokiomis aplinkybėmis neketina panaudoti cheminių ginklų, net jei Rusija juos panaudotų Ukrainoje.
„Jei Rusija panaudos cheminį ginklą, teks sumokėti didelę kainą. Ir aš nieko daugiau nesakysiu, išskyrus tai, kad Jungtinės Valstijos neturi jokių ketinimų panaudoti cheminius ginklus, jokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis žurnalistams į Lenkiją skridusiame prezidentiniame lėktuve „Air Force One“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino J.Bideną siekiu „atitraukti dėmesį“, taip pat paneigė Ukrainos teiginius, kad Rusija panaudojo padegamąsias fosforo bombas prieš civilius gyventojus taip pažeisdama tarptautinę teisę.
J.Bidenas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį paskelbė apie formuojamą darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.
Bendrai Vakarų sankcijos „sekina Putino išteklius, skirtus šiam žiauriam karui finansuoti“, stovėdama šalia J. Bideno žurnalistams sakė U.von der Leyen.
Penktadienį Berlynas paskelbė, kad Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Vokietija drastiškai sumažins energijos išteklių pirkimą iš Rusijos – iki birželio perpus sumažins naftos importą, o rudenį atsisakys akmens anglių tiekimo.
„Pasiekti pirmieji svarbūs žingsniai, leisiantys mums išsivaduoti iš Rusijos importo gniaužtų“, – sakė ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina esančiame Žešuve, J.Bidenas aplankė JAV kariuomenės 82-osios oro desanto divizijos narius, apsilankė kariams įrengtoje kirpykloje ir valgykloje, kur drauge su kariais vaišinosi pica.
Jis taip pat ketina iš arti susipažinti su organizacijomis, teikiančiomis humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių, kurie bėga nuo Rusijos invazijos jų tėvynėje. Ukrainą jau paliko daugiau kaip 3,7 mln. žmonių, dauguma jų pasitraukė į Lenkiją.
Jungtinės Tautos mano, kad daugiau nei pusei Ukrainos vaikų jau teko palikti savo namus. Pasak JT vaikų fondo UNICEF vadovės Catherine Russell, tai yra „niūrus įvykis, galintis turėti ilgalaikių pasekmių ateinančioms kartoms“.
Gimtadienis autobuse
Kyjivo šiaurės vakariniame pakraštyje esančiame Irpinės mieste Darija žaidė su savo dinozauro pavidalo pirštinėmis, kol evakuacijos autobusas gabeno jos šeimą ir kitus žmones. Ketvirtadienį mergaitei sukako ketveri metai.
„Planavome tortą su žvakutėmis, bet teko jį palikti“, – sakė Darijos mama 29 metų Susana Sopelnikova, tvirtai laikydama dukrą ant kelių.
„Rūsyje išbuvome apie tris savaites, paskui nusprendėme išvykti“, – pasakojo moteris, tolumoje aidint apšaudymo garsams.
Rusija pareiškė sunaikinusi didžiausią likusį Ukrainos kariuomenės kuro rezervuarą Kalynivkoje Kyjivo pakraštyje, panaudojusi jūrų pajėgų paleistas sparnuotąsias raketas.
Iš rezervuaro į padangę šokinėjo ugnies kamuoliai, kol iš pažeistos degalų tiekimo linijos veržėsi silpnesnės liepsnos, o virš objekto pakilo didžiulis juodų dūmų stulpas, pranešė įvykio vietoje buvę AFP žurnalistai.
Bandoma „atšaukti“ Rusiją?
V.Putinas savo ruožtu apkaltino Vakarų šalis rusų kultūros diskriminavimu, kurį jis palygino su nacių šalininkų knygų deginimu XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.
„Šiandien bandoma „atšaukti“ ištisą tūkstantmetę šalį, mūsų liaudį“, – sakė V.Putinas per televiziją transliuotame susitikime su rusų kultūros premijų laureatais.
„Kalbu apie progresuojančią diskriminaciją prieš viską, kas susiję su Rusija, apie šią tendenciją, besiklostančią virtinėje Vakarų valstybių, visiškai pritariant, o kartais ir skatinant valdantiesiems elitams“, – pridūrė jis.
Kremliui blokuojant informaciją apie karą, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, dauguma rusų nežino tikrosios padėties užpultoje Ukrainoje.
Vilniaus geležinkelio stoties perone penktadienį pradėjo veikti nuotraukų paroda, kuria siekiama atkreipti Rusijos piliečių dėmesį į jų šalies Ukrainoje vykdomą karą.
Karo vaizdus atspindinčių 24 nuotraukų ekspozicija įrengta perone, kuriame stabteli iš Maskvos į Kaliningrado sritį vykstantis tranzitinis traukinys.
Ant perone iškabintų nuotraukų, vaizduojančių karo sužalotus, gedinčius žmones, sugriautus pastatus, rusų kalba rašoma: „Šiandien Putinas žudo taikius Ukrainos gyventojus. Tu tam pritari?“
