Prezidentas taip pat pažadėjo JAV pagalbą Maskvos atakos atveju.
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis išplatino pareiškimą, kuriame padėkojo J.Bidenui už „tvirtą paramą“, pareikštą per maždaug pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu.
Baltieji rūmai savo ruožtu pranešė, kad J.Bidenas „dar kartą patvirtino Jungtinių Valstijų nepajudinamą įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
J.Bidenas ketvirtadienį taip pat pasikalbėjo su NATO narių Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos bei Slovakijos lyderiais. Visos šios šalys yra Rytų Europoje ir labai nerimauja dėl Rusijos karinės grėsmės Ukrainai.
Jie „aptarė destabilizuojantį Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienos ir būtinybę laikytis vieningos, greitos ir ryžtingos NATO pozicijos kolektyvinei sąjungininkų gynybai“, nurodė Baltieji rūmai.
Antradienį J.Bidenas dvi valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurį įspėjo, kad jei rusų pajėgos, sutelktos prie Ukrainos sienos, surengs puolimą, Maskva sulauks „dar nematytų“ JAV ekonominių sankcijų.
Tačiau Baltieji rūmai pabrėžė, kad J.Bidenas per ketvirtadienio pokalbius taip pat ragino atgaivinti diplomatines pastangas, įskaitant įstrigusias taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos.
„Ateinančiomis dienomis mes, suprantama, toliau kalbėsimės su mūsų partneriais Europoje, toliau kalbėsimės su mūsų partneriais Rusijoje ir rasime išeitį“, – žurnalistams sakė administracijos aukšto rango pareigūnas.
Derybos su Rusija
Vakarų valstybių ir Ukrainos pareigūnai sako nuogąstaujantys, kad Rusija, 2014 metais atplėšusi nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir pakursčiusi separatistinį sukilimą šalies rytuose, planuoja didelio masto įsiveržimą, sutelkusi pasienyje maždaug 100 tūkst. karių.
Maskva tvirtina, kad dislokavo pasienyje savo karius, nes siekia neleisti Ukrainos įtraukti į JAV vadovaujama NATO karinį aljansą, nors šiuo metu Ukraina toli gražu nėra priartėjusi prie įstojimo į šį bloką. Vašingtonas sako, kad Rusija negali turėti veto teisės dėl Kijevo siekio prisijungti prie Aljanso.
Visgi priešpriešą kelia ne tik konfliktas Rytų Ukrainoje – tai gerokai platesnė kova dėl kelio Rytų Europai, kur daug dešimtmečių viešpatavo Sovietų Sąjunga, o dabar dauguma šio regiono valstybių priklauso Vakarų institucijoms.
Tuo pat metu nei Jungtinės Valstijos, nei didžiosios Europos šalys nenori atviro karo su Rusija dėl Ukrainos, ir J.Bidenas, regis, siekia sugrįžimo prie derybų.
V.Zelenskis sakė aptaręs su JAV prezidentu „galimus formatus“ konfliktui Rytų Ukrainoje spręsti. Maskva remia prorusiškus separatistus dviejuose rytiniuose Ukrainos regionuose, savavališkai pasiskelbusiuose nepriklausomomis respublikomis.
JAV administracijos aukšto rango pareigūnas sakė, kad „mes, žinoma, esame pasirengę kalbėtis su Rusija visais šiais klausimais“.
Tačiau jis piktai reagavo į žiniasklaidos pranešimus, esą J.Bidenas spaudė V.Zelenskį padaryti nuolaidų Rusijai.
Pareigūnas patikino, kad apie jokias nuolaidas tikrai nebuvo kalbėta, ir pridūrė, jog J.Bidenas „laikėsi mūsų principų“.
JAV prezidentas glaudžiai koordinuoja savo veiksmus su didžiosiomis Europos valstybėmis. Prieš antradienio pokalbį su V.Putinu ir po jo J.Bidenas bendravo su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos bei Italijos lyderiais.
Karinė pagalba sąjungininkėms
JAV galimybės padėti Ukrainai ribotos, nes šalis nepriklauso NATO ir tiesioginis įsikišimas beveik neabejotinai sukeltų konfrontaciją su Rusija.
Visgi Jungtinės Valstijos padeda rengti Ukrainos karius ir nuo 2014 metų skyrė šalies ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip 2,5 mlrd. JAV dolerių (2,2 mlrd. eurų).
J.Bidenas sakė, kad konflikto eskalacijos atveju būtų padidinta pagalba Ukrainai gynybos pajėgumams stiprinti.
JAV prezidentas sako, kad galimybė siųsti amerikiečių karius į Ukrainą nesvarstoma. Tačiau dėl devynių sąjungininkių NATO rytiniame sparne J.Bidenas žada priešingai.
„Mums tikriausiai reikės sustiprinti mūsų buvimą NATO šalyse, kad nuramintume šalis rytiniame sparne“, – sakė jis šią savaitę.
J.Bidenas ir Europos lyderiai taip pat kalba apie galimas griežtas ekonomines sankcijas Maskvai, jei ši surengtų puolimą.
Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas įspėjo apie galimas „pasekmes“ prieštaringai vertinamam rusiškų dujų eksporto į Vokietiją vamzdynui „Nord Stream 2“.
