Be to, J.Bidenas planuoja paskirti Giną McCarthy, buvusią Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) vadovę, į naują svarbų Jungtinių Valstijų kovos su klimato kaita vadovo postą. Šis pareigūnas būtų atsakingas už J.Bideno ambicingų planų klimato apsaugos srityje įgyvendinimą visose federalinės vyriausybės veiklos sferose.
Visi trys pareigūnai atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant J.Bideno planus pertvarkyti JAV automobilių gamybos ir susisiekimo sistemas, kad būtų kuo sparčiau sumažinta atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Jeigu Senatas patvirtintų jo kandidatūrą, P.Buttigiegas būtų pirmas JAV federalinės vyriausybės nariu patvirtintas savo homoseksualumo neslepiantis asmuo.
Buvęs Indianos valstijos Saut Bendo miesto meras, kuriam dabar 38-eri, taip pat pridėtų jaunatviškos energijos būsimai administracijai, kurios dauguma iki šiol pasiūlytų narių yra dešimtmečius darbo Vašingtone patirties turintys veikėjai.
J.Bideno pranešime sakoma, kad P.Buttigiegas yra „patriotas ir sugebantis spręsti problemas, atstovaujantis geriausiems mūsų šalyje“.
Tuo metu 61 metų J.Granholm 1999–2001 metais dirbo Mičigano generaline prokurore, o 2003–2010 metais dvi kadencijas ėjo šios valstijos gubernatorės pareigas ir tapo pirmąja jas užėmusia moterimi. Ji palaikė J.Bideno prezidentinę kampaniją ir pasisakė prieš prezidento Donaldo Trumpo pastangas atmesti rinkimų rezultatus. J.Granholm valstybės vadovo elgesį vadino „demokratijos nuodijimu“.
Žinią apie planuojamą J.Granholm ir G.McCarthy paskyrimą naujienų agentūrai AP patvirtino trys šaltiniai, kuriems buvo žinoma apie vieną iš šių pasirinkimų arba apie juos abu. Šaltiniai pageidavo neviešinti jų vardų, nes neturėjo įgaliojimų teikti viešų komentarų prieš paskelbiant išrinktojo prezidento pareiškimą.
Pastarosiomis savaitėmis J.Bidenas vieną po kito skelbė savo pasirinkimus dėl kabineto narių kandidatūrų. Išrinktasis prezidentas jau pasiūlė buvusį prezidento Baracko Obamos patarėją Tony Blinkeną į valstybės sekretoriaus postą, sausumos pajėgų dimisijos generolą Lloydą Austiną – gynybos sekretoriumi, o buvusią Federalinio rezervo sistemos vadovę Janet Yellen jis ketina paskirti vadovauti JAV Iždo departamentui. Į žemės ūkio sekretoriaus postą siūlomas anksčiau šias pareigas ėjęs Tomas Vilsackas, o būsto sekretore planuojama paskirti Ohajo kongresmenę Marcia Fudge.
Tuo metu Naujosios Meksikos kongresmenė Debra Haaland laikoma pagrindine pretendente į vidaus reikalų sekretorės pareigas, nors demokratai nerimauja, kad ją paskyrus partijos dauguma Atstovų Rūmuose gali pavojingai sumažėti. Jeigu būtų patvirtinta, D.Haaland būtų pirmoji Amerikos autochtonė, tapusi Vidaus reikalų departamento vadove.
P.Buttigiegas atsidūrė dėmesio centre kaip vienas iš prezidento postų šiemet siekusių demokratų. Iš pradžių nelaikytas rimtu varžovu, jis pasiuntė galimos politinės kartų kaitos žinią, per patį pirmąjį prezidentinės kampanijos balsavimą Ajovoje surinkęs beveik vienodą skaičių balsų su Vermonto senatoriumi Bernie Sandersu.
Vis dėlto jo kampanija nesugebėjo pritraukti juodaodžių rinkėjų, atliekančių itin svarbų vaidmenį Demokratų partijos politikoje, todėl mišresnės rasinės sudėties valstijose P.Buttigiegas pasirodė prastai ir greitai pasitraukė iš kovos.
Numanomas J.Bideno pasirinkimas siūlyti P.Buttigiegą susisiekimo sekretoriumi sulaukė LGBTQ teisių grupių palankių vertinimų. Viena jų šį žingsnį pavadino „nauju laimėjimu dešimtmečius trunkančiose pastangose“ užtikrinti LGBTQ atstovavimą JAV vyriausybėje.
Tokio sprendimo „poveikis pasijus gerokai toliau nei departamente, kuriam jis vadovaus“, pridūrė organizacijos „LGBTQ Victory Institute“ vadovė Annise Parker.
Tačiau su rasinę diskriminacija kovojančio judėjimo „Juodųjų gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter, BLM) padalinys Saut Bende pasmerkė planuojamą P.Buttigiego paskyrimą. Ši grupė anksčiau taip pat piktinosi P.Buttigiego prezidentine kampanija po 2019 metais įvykusio incidento, kai Saut Bende vienas juodaodis buvo nušautas baltojo policininko.
