J.Bidenas ir kiti lyderiai paskelbė iniciatyvų, turinčių neleisti autokratijoms naudotis technologijų sektoriaus pasiekimais nepaklusnumui malšinti, taip pat stiprinti rinkimų skaidrumą, remti nepriklausomą žiniasklaidą. Šios ir kitos gana kuklaus masto pastangos, anot prezidento, turi „užsėti derlingą dirvą, kad demokratijos žydėtų visame pasaulyje“.
Tačiau jis taip pat pripažino, kad pasaulyje stiprėjant autoritarizmui demokratijos išgyvena sunkius laikus.
„Žinome, koks sunkus darbas lauks mūsų priešakyje. Tačiau taip pat žinome, kad esame pajėgūs atremti šį iššūkį“, – baigiantis virtualiam susitikimui kalbėjo J.Bidenas.
JAV prezidentas pažadėjo, kad jo šalis ateinančiais metais skirs iki 424 mln. dolerių (375 mln. eurų) paremti kitų šalių nepriklausomai žiniasklaidai, kovos su korupcija pastangoms ir kitoms iniciatyvoms.
Susitikimą, kurio organizavimą J.Bidenas laikė savo kadencijos pirmųjų metų prioritetu, Vašingtono administracija stengėsi pavaizduoti kaip galimybę pakviesti daugiau kaip 100 šalių bendradarbiauti demokratijoms sunkiu metu. J.Bidenas sakė norįs ateinančiais metais surengti antrą tokį susitikimą, tik jau tiesioginį.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad šis susitikimas buvo geras „pradžios taškas“ prieš „veiklos metus“.
„Tikiuosi, kad 110 lyderių susitelks prie demokratinių visuomenių esmingiausių principų, ir tikslas turėtų būti stiprinti mūsų balsą ir mūsų pastangas atsverti stiprėjančias autokratijas, pavyzdžiui, Kiniją, Rusiją ir kitus autokratus“, – kalbėjo A.F.Rasmussenas.
JAV prezidentas ne kartą pabrėžė, kad jo šaliai ir panašių pažiūrų sąjungininkėms reikia parodyti pasauliui, jog demokratija yra daug geresnis visuomenės pagrindas negu autokratija. Ši mintis yra J.Bideno užsienio politikos leitmotyvas – dabartinis JAV vadovas žadėjo būti daug atviresnis pasauliui negu jo pirmtakas Donaldas Trumpas, kuris rėmėsi izoliacionistų šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“.
Vis dėlto J.Bidenas pripažįsta, kad jo pirmuosius kadencijos metus temdė demokratijos nuosmukis visame pasaulyje.
Pastaraisiais mėnesiais per karinį perversmą buvo nuverstas Sudano premjeras, Kuba sugriežtino interneto kontrolę po vienų didžiausių pastaruoju metu salą supurčiusių protestų, o Mianmaro kariškiai nuvertė civilę vyriausybę ir įkalino faktinę šalies lyderę Aung San Suu Kyi.
J.Bidenas ne kartą kritikavo Kiniją ir Rusiją, kad jos slopina demokratijos aktyvistų balsus ir pažeidinėja žmogaus teises. Per pastarąjį susitikimą jis šių dviejų šalių neminėjo, bet nuogąstavimai dėl Maskvos ir Pekino įtakos buvo aiškiai juntami.
Vašingtono administracija spaudžia Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną liautis telkti stiprias karines pajėgas prie sienos su Ukraina, keliančias susirūpinimą Vakarų šalims, kad Maskva gali įsiveržti į kaimyninę šalį.
J.Bidenas anksčiau šią savaitę sakė perspėjęs V.Putiną, kad Rusijai kils „sunkių pasekmių“, jeigu Maskva įsiveržtų į Ukrainą.
Tiek Kinija, tiek Rusija griežtai kritikavo šį susitikimą. Prieš jam prasidedant abiejų šalių ambasadoriai paskelbė bendrą straipsnį, kuriame rašoma, jog J.Bideno administracijos sprendimas surengti šį susitikimą atspindi „Šaltojo karo mąstyseną“, kuri „kurstys ideologinę konfrontaciją ir nesantaiką pasaulyje“.
Jungtinės Valstijos kartu su Australija, Danija ir Norvegija penktadienį paskelbė pradedančios bendrą kampaniją, kurios tikslas – trukdyti autoritarinėms vyriausybėms naudotis moderniomis technologijomis malšinanti nepaklusnumą. Šalys taip pat teiks pagalbą plėtojant naujas technologijas, kurias būtų galima pritaikyti žmogaus teisėms paremti.
Be kita ko, šalys ragina parengti etikos kodeksą, turintį padėti vyriausybėms ir technologijų bendrovėms atsižvelgiant į žmogaus teisių kriterijus, formuojant eksporto ir licencijavimo politiką.
„Jungtinės Valstijos prisiims didesnę atsakomybę už mūsų eksportuojamus skaitmeninius įrankius“, – sakė JAV Tarptautinės plėtros agentūros administratorė Samantha Power.
„Per dažnai technologijos, kylančios iš tokio inovacijų centro kaip Jungtinės Valstijos, yra eksportuojamos į šalis, kurios pasitelkia šias technologijas žmogaus teisėms pažeidinėti“, – pabrėžė ji.
Baltieji rūmai taip pat sulaukė kritikos dėl susitikimo dalyvių sąrašo. Į renginį buvo pakviestos tokios šalys kaip Indija, Irakas, Pakistanas, Lenkija ir Filipinai, nors dėl to susirūpinimą reiškė pilietinės visuomenės grupės, o JAV Valstybės departamentas yra atkreipęs dėmesį į antidemokratines tendencijas arba prastą žmogaus teisių padėtį šiose valstybėse.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki sakė, kad kvietimai šalims neturėtų būti vertinami kaip „patvirtinimo antspaudas“ ir kad JAV administracija siekė suformuoti „balsų, veidų ir atstovų įvairovę per šias diskusijas“.
J.Bidenas taip pat sakė, kad pačioms Jungtinėms Valstijos reikėtų sustiprinti savo demokratijos institucijas, ir ragino Amerikos įstatymu leidėjus priimti su rinkėjų teisėmis susijusius įstatymus, įskaitant Johno Lewiso balsavimo teisių aktą, priimtą demokratų balsais Atstovų Rūmuose, bet įstrigusį Senate dėl respublikonų priešinimosi.
„Kas yra tiesa pasaulyje, taip pat yra tiesa Jungtinėse Valstijose, – sakė J.Bidenas. – Šventa teisė balsuoti – balsuoti laisvai – [ir teisė], kad tavo balsas būtų įskaičiuotas, yra nuo demokratijos neatsiejama laisvė.“
