Užsienio reikalų ministras teigė, kad J.Bidenas planuoja sustoti Port Morsbyje gegužę, keliaudamas tarp Didžiojo septyneto (G-7) lyderių Japonijoje ir Ketverto (angl. The Quad) Sidnėjuje viršūnių susitikimų.
„Jis atvyks 22-osios rytą ir čia bus tik tris valandas“, – sakė J.Tkatchenko ir pridūrė, kad tikimasi, jog derybose daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikai, saugumui ir klimato kaitai.
J.Bideno kelionės metu gali būti baigtas rengti JAV ir Papua Naujosios Gvinėjos bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas, pagal kurį būtų galima rengti daugiau bendrų pratybų ir kurti saugumo infrastruktūrą.
Prezidento kelionė yra ženklas, kad Papua Naujosios Gvinėjos strateginė svarba sparčiai didėja, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms kovojant su Kinija dėl įtakos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
2018 metais Port Morsbyje lankėsi Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir sulaukė didelio susidomėjimo: sostinėje buvo iškeltos Kinijos vėliavos, o jo kortežas pravažiavo pro susirinkusias minias.
Ši kelionė buvo laikoma dideliu Pekino diplomatiniu laimėjimu.
JAV ir Australijos pareigūnams nerimą kelia sparčiai didėjančios Kinijos investicijos į išteklių turtingą Melanezijos šalį.
Be to, kilo susirūpinimas, kad Kinija bando įkurti karinį forpostą, todėl Vašingtonas ėmėsi veiksmų, kad Lombrume, Manuso saloje, būtų įkurta bendra karinių jūrų pajėgų bazė.
Pasak Australijos gynybos departamento, kuris taip pat dalyvauja šioje iniciatyvoje, statybos prasidėjo 2020-ųjų viduryje.
Tikimasi, kad ilgainiui čia įsikurs keturi „Guardian“ klasės patruliniai kateriai.
Diplomatinis užkampis
Anksčiau čia lankėsi keli JAV valstybės sekretoriai, įskaitant Hillary Clinton ir tuometinį JAV viceprezidentą Mike'ą Pence'ą, kuris 2018 metais atvyko, kai prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė savo dalyvavimą regioniniame viršūnių susitikime.
Remiantis Valstybės departamento duomenimis, kurie siekia 1901 metus, kai JAV prezidentu buvo Theodore'as Rooseveltas, nė vienas pareigas einantis JAV prezidentas nėra lankęsis Papua Naujojoje Gvinėjoje.
Tačiau šio regiono svarba dar labiau išryškėjo po to, kai 2022 metais Kinija ir Saliamono Salos susitarė dėl saugumo pakto.
Pekino prašymu susitarimo detalės nebuvo viešai paskelbtos, tačiau projekte, kurį matė naujienų agentūra AFP, yra nuostatų, kurios leistų Kinijai dislokuoti karius šalyje.
Vašingtonas ir kitos sostinės išreiškė susirūpinimą, kad Pekinas taip pat gali įkurti karinį forpostą.
Kovo mėnesį valstybės remiama Kinijos bendrovė laimėjo sutartį dėl tarptautinio uosto sostinėje Honiaroje plėtros – tai didelė pergalė Pekinui, siekiant strategiškai įsitvirtinti pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Šis regionas gali būti gyvybiškai svarbus galimo karinio konflikto dėl Taivano atveju.