Susitikimas jau sukėlė nerimą Kinijoje.
Be kaklaraiščio atvykęs į Kemp Deivido prezidento rezidenciją, J. Bidenas gyrė Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) ir Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos (Fumijo Kišidos) politinę drąsą versti istorinės nesantaikos puslapį.
„Jūsų lyderystė, visapusiškai remiama Jungtinių Valstijų, atvedė mus čia, nes kiekvienas iš jūsų supranta, kad mūsų pasaulis atsidūrė lūžio taške“, – sakė J. Bidenas bendroje spaudos konferencijoje miškingose kalvose už Vašingtono.
J. Bidenas tvirtino, kad aukščiausiojo lygio susitikime kalbėta ne apie Kiniją, kuri, vadovaujama prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo), stiprina savo raumenis tiek savo šalyje, tiek Azijoje, be kita ko, rengdama dideles pratybas aplink savarankiškąjį Taivaną.
Tačiau bendrame pareiškime trys lyderiai pareiškė, kad nepritaria pavojingam ir agresyviam Kinijos elgesiui jūrų ginčuose Rytų ir Pietų Kinijos jūroje.
„Griežtai prieštaraujame bet kokiems vienašališkiems bandymams pakeisti status quo Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono vandenyse“, – teigiama pareiškime.
Šios dvi JAV sąjungininkės iš esmės sutaria dėl pasaulinių temų, o jose kartu dislokuota apie 84,5 tūkst. JAV karių, tačiau toks aukščiausiojo lygio susitikimas dar neseniai buvo neįsivaizduojamas dėl 1910–1945 metais Japonijos vykdytos žiaurios Korėjos pusiasalio okupacijos palikimo.
Tačiau Yoon Suk-yeolas, prisiimdamas politinę riziką savo šalyje, pakeitė požiūrį ir išsprendė ginčą dėl karo laikų priverstinio darbo, o dabar, esant didelei įtampai su Kinija ir Šiaurės Korėja, Japoniją vadina partnere.
Yoon Suk-yeolas sakė, kad tikisi, jog bus žvelgiama į ateitį, ir pavadino aukščiausiojo lygio susitikimą istorine diena, per kurią bus sukurtas tvirtas institucinis pagrindas bendriems trijų šalių santykiams.
Trys lyderiai taip pat susitarė dėl daugiamečio reguliaraus pratybų visose sferose plano, neapsiribojant vienkartinėmis pratybomis reaguojant į Šiaurės Korėją, ir oficialiai įsipareigojo konsultuotis krizių metu, o J. Bidenas pareiškė, kad bus atidaryta karštoji linija.
Lyderiai taip pat susitarė realiuoju laiku dalytis duomenimis apie Šiaurės Korėją ir kasmet rengti aukščiausiojo lygio susitikimus.
Susitikimas Kemp Deivide žymi pirmą kartą, kai šių trijų šalių lyderiai susitiko į atskirą aukščiausiojo lygio susitikimą, o nedidesnio renginio kuluaruose, ir pirmas diplomatinis renginys nuo 2015 metų šioje rezidencijoje, siejamoje su taikos Vidurio Rytuose susitarimu.
„Niekada netapsite vakariečiu“
Nors J. Bidenas teigė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas nėra nukreiptas prieš Kiniją, JAV ambasadorius Japonijoje Rahmas Emanuelis (Ramas Emanuelis), kalbėdamas apie aukščiausiojo lygio susitikimą, pasirinko kitokį toną, teigdamas, kad trys galybės sukūrė būtent tai, ko, kaip tikėjosi Kinija, niekada neįvyks.
Buvęs kongresmenas, tapęs ambasadoriumi, sakė, kad Kinija turėtų suprasti: „Mes esame kylanti galia, o jie smunka.“
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) paragino dvi ekonomiškai išsivysčiusias Šiaurės Rytų Azijos demokratijas bendradarbiauti su Pekinu siekiant atgaivinti Rytų Aziją.
„Nesvarbu, kaip šviesiai nusidažysite plaukus ar kaip aštriai suformuosite nosį, niekada netapsite europiečiu ar amerikiečiu, niekada netapsite vakariečiu, – sakė jis vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo oficialioji žiniasklaida. – Turime žinoti, kur yra mūsų šaknys.“
Tačiau dėl Kinijos spaudimo taktikos jos palankumas Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kurios tradiciškai savo komentarais yra santūresnės už JAV, smarkiai pablogėjo.
Taip pat padidėjo įtampa su Šiaurės Korėja, kuri pastaraisiais mėnesiais paleido virtinę raketų, ir baiminamasi, kad ji į aukščiausiojo lygio susitikimą atsakys naujais veiksmais.
Bendrame lyderių pareiškime Šiaurės Korėja dar kartą paraginta atsisakyti branduolinių ginklų ir visos valstybės paragintos taikyti sankcijas.
Prasidėjus aukščiausiojo lygio susitikimui Kemp Deivide, Šiaurės Korėja pranešė, kad reaguodama į, jos teigimu, JAV sekimo lėktuvo įsiveržimą, paleido naikintuvus.
Pasauliniai sąjungininkai
Aukščiausiojo lygio susitikime dėmesys taip pat buvo sutelktas ne tik į Šiaurės Korėją ir Aziją.
Tokijas ir Seulas yra pasiūlę didelę paramą Ukrainai ir kaip pagrindinės ne Vakarų valstybės prisijungė prie spaudimo prieš Rusijos invaziją.
F. Kishida sakė, kad glaudesnis bendradarbiavimas su Pietų Korėja yra beveik neišvengiamas atsižvelgiant į pasaulio tvarkos krizę.
„Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą tarptautinė tvarka yra sukrėsta iš pagrindų. Rytų ir Pietų Kinijos jūrose toliau vienašališkai bandoma jėga pakeisti status quo, o Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketinės grėsmės tik dar labiau didėja“, – teigė F. Kishida.
Aukščiausiojo lygio susitikimu siekiama institucionalizuoti trišalį bendradarbiavimą, kad bet kuriam būsimam lyderiui būtų sunku jį pakeisti, pavyzdžiui, Pietų Korėjos prezidentui, kuris vėl imtųsi priešiškumo su Japonija, arba, galbūt, Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), kuris menkino JAV karių įsipareigojimus užsienyje kaip neefektyvius.
Daugelio analitikų nuostabai, Yoon Suk-yeolo palankumas Japonijai sukėlė palyginti nedidelius protestus namuose.
Konservatyvių pažiūrų Yoon Suk-yeolas greitai tapo artimu JAV sąjungininku, o J. Bidenas priėmė jį per retą valstybinį vizitą, kurio metu Pietų Korėjos lyderis džiugino auditoriją dainuodamas dainą „American Pie“.
Tačiau pagal konstituciją Yoon Suk-yeolas negali eiti pareigų ilgiau nei vieną kadenciją, kuri baigiasi 2027 metais.
