Vėlų vakarą išskridęs į Otavą, J.Bidenas penktadienį kreipsis į parlamentą ir surengs derybas su ministru pirmininku Justinu Trudeau.
Prieš vizitą abi šalys pabrėžia glaudžią savo ekonomikų ir gynybos struktūrų integraciją.
„Manau, kad tai ir bus šio vizito tema – kad mes stipriname vieni kitus bei darome vieni kitus geresnius“, – Kanados ambasadorė JAV Kirsten Hillman sakė televizijai CBC.
Tačiau tikimasi, kad bus pasiekta tik nedidelė pažanga dėl įtampos, susijusios su J.Bideno Infliacijos mažinimo įstatymu (IRA) – didžiule programa, kuria siekiama subsidijuoti ir paskatinti JAV elektrinių transporto priemonių ir kitų švarios energijos produktų kūrimą.
„Siekiame labiau įtraukti būtent šiuos dalykus, – žurnalistams teigė vienas aukšto rango Kanados vyriausybės pareigūnas. – Norime, kad Šiaurės Amerika būtų konkurencinga visame pasaulyje, kad abi mūsų ekonomikos, kurios jau dabar yra tokios integruotos, kur tiek daug įmonių, darbo vietų ir tiekimo grandinių priklauso viena nuo kitos, galėtų konkuruoti su pasauliu ir būtų sėkmingos kartu.“
Dar vienas vis opesnis klausimas – nelegalių imigrantų srautas per sieną iš Niujorko valstijos į Kanadą per vadinamąją Roksamo kelio perėją.
Nors atvykstančiųjų į Kanadą skaičius gerokai mažesnis nei atvykstančiųjų per Meksikos sieną į JAV pietus, Otavoje kylanti politinė įtampa atkartoja ginčus dėl migracijos Vašingtone.
Didelė migracijos problema
„Kalbėsime apie migracijos klausimus, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos narys Johnas Kirby. – Šiame pusrutulyje juda daugiau žmonių nei nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir tai turi įtakos abiem mūsų šalims.“
K.Hillman pasienio klausimą pavadino „labai didele krize“.
Kanada spaudė JAV sugriežtinti galiojantį Saugios trečiosios šalies susitarimą (STCA), kuriuo siekiama priversti prieglobsčio prašytojus pateikti prašymą dėl pabėgėlio statuso pirmoje saugioje šalyje, į kurią jie atvyksta, šiuo atveju – Jungtinėse Valstijose.
Praėjusį sekmadienį opozicijos lyderis Pierre'as Poilievre'as iš Konservatorių partijos apkaltino J.Trudeau silpnumu prekybos ir migracijos klausimais, teigdamas, kad „Jungtinės Valstijos apiplėšinėja kanadiečius“.
Trečioji darbotvarkės sritis – saugumas.
JAV vyriausybė spaudžia Kanadą didinti išlaidas gynybai, kurios 2022 metais sudarė tik 1,33 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Planuojama, kad nuo 2026 metų jos padidės iki 1,59 proc., tačiau tai vis dar gerokai mažiau nei NATO reikalavimas, pagal kurį išlaidos turi sudaryti ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP.
Neseniai kilus nerimui dėl įtariamo Kinijos sekimo baliono, kuris perskrido JAV vykdydamas įtariamą šnipinėjimo misiją ir buvo numuštas, o vėliau numušus dar du neatpažintus objektus, dėmesio centre atsidūrė bendra JAV ir Kanados oro gynybos sistema, vadinama NORAD.
J.Bidenas ir J.Trudeau aptars, kaip „stiprinti mūsų gynybą tiek per NATO, tiek per NORAD“, sakė J.Kirby.