Paeiliui įvykusių 30 NATO narių, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos 27 valstybių vadovų susitikimų svarbiausia figūra buvo J.Bidenas.
Susitikęs su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) JAV prezidentas pabrėžė, kad „pats svarbiausias dalykas, kurį turime padaryti Vakaruose – būti vieningiems“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys suskaldyti NATO, Amerikai, Europos Sąjungai ir jų sąjungininkėms griežtinant sankcijas dėl Maskvos karinės agresijos, įspėjo J.Bidenas.
„Jis verčiau stos prieš 30 nepriklausomų šalių, o ne prieš 30 susivienijusių šalių“, – sakė JAV lyderis ir pažadėjo siekti „absoliučios ir visiškos didžiųjų demokratijų vienybės“.
Kol kas, be retorinės paramos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybei, Vakarų vienybė reiškiasi sankcijų politika.
Vašingtonas, Londonas ir Briuselis paskelbė griežtų ekonominių sankcijų Rusijai ir siunčia prieštankinių bei priešlėktuvinių raketų Ukrainos gynėjams.
Tačiau Europos galingosios šalys nesiėmė priemonių varžyti Rusijos gamtinių dujų importą, baimindamosi pasekmių savo energetiniam saugumui.
Be to, nepaisant įspūdingo lyderių susibūrimo į minėtus tris susitikimus Briuselyje, apie drąsias naujas priemones nepranešta.
„Sankcijos niekada neatgraso“
Bet kuriuo atveju beprecedentės finansinės sankcijos, jau taikomos Maskvai, neįtikino V.Putino nutraukti Ukrainos miestų apšaudymą.
Vienam reporteriui apie tai paklausus, J.Bidenas neslėpė savo susierzinimo.
„Kai ką išsiaiškinkime, – sakė jis. – Prisimenate – jei rašėte apie mane nuo pradžių – aš nesakiau, kad sankcijos iš tikrųjų jį atgrasys. Sankcijos niekada neatgraso. Jūs vis apie tai kalbate.“
Sankcijomis, dėl kurių vėl įsipareigojo NATO ir ES lyderiai, siekta ne sutrukdyti Rusijos invazijai, bet „padidinti skausmą“ V. Putino režimui, tvirtino J.Bidenas.
„Šiandienos NATO susitikimo paprašiau todėl, kad... po mėnesio mes tęstume, ką darome. Ne kitą mėnesį, bet visus likusius šiuos metus. Štai kas jį sustabdys“, – sakė JAV prezidentas.
J.Bideno ir 27 ES lyderių paskelbtas bendras pareiškimas atspindi šį pasiryžimą.
Lyderiai „apžvelgė savo tęsiamas pastangas primesti ekonominę kainą Rusijai ir Baltarusijai, taip pat savo pasirengimą priimti papildomų priemonių ir sustabdyti bet kokius bandymus apeiti sankcijas“.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad lyderiai išreiškė „tolesnę paramą sankcijoms ir humanitarinei pagalbai“ ir pasiuntė „įtaigią transatlantinės vienybės bei būtinybės laikytis kurso žinią“.
„Prezidentas Bidenas... dalyvavo šiltame ir draugiškame susitikime su ES lyderiais jų Taryboje, kur paspaudė ranką beveik visiems lyderiams... ir ilgiau pasikalbėjo su keliais iš jų“, – pridūrė pareigūnas.
Tačiau Kremliaus lyderio, kurį J.Bidenas jau pavadino karo nusikaltėliui, pradėtam karui Ukrainoje tęsiantis mėnesį, nebuvo jokių įspūdingų pažadų veikti griežčiau.
V.Zelenskis prašė savo draugų Europoje sustabdyti naftos ir gamtinių dujų importą iš Rusijos, Maskvos karo iždą papildantį šimtais milijonų dolerių per dieną.
Tačiau amerikiečių pareigūnai pripažįsta, kad nors JAV eksportuoja daugiau energijos, nei importuoja ir gali leisti sau atsisakyti importo iš Rusijos, kelios sąjungininkės Europoje yra labai priklausomos nuo rusiškų gamtinių dujų.
Raudona linija?
Praktinės diskusijos Briuselyje labiau sukosi apie tai, kaip sutrukdyti Maskvai apeiti ankstesnes sankcijas, pavyzdžiui, neleidžiant jai realizuoti savo aukso atsargų.
Kai kurios šalys, tarp jų Kanada, pažadėjo didinti ginklų tiekimą Ukrainai.
Bet ir šioje srityje Vakarų galimybes riboja, kaip sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, būtinybė užtikrinti, kad NATO narės nebūtų įtrauktos į konfliktą kaip kariaujančios šalys.
Vietoje to sutarta sukurti daugiau NATO kovos grupių Rytų Europos šalyse, kad karas neišplistų už Ukrainos ribų, nesikišant į kovas Ukrainos teritorijoje.
J.Bidenas taip pat pažadėjo, kad Vašingtonas „atsakytų“, jei V. Putinas savo kare prieš Ukrainą panaudotų cheminį ar biologinį ginklą, bet konkrečiai nenurodė, koks būtų atsakas.
