Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP J.Borrellis sakė, kad galingosioms Europos šalims stengsis evakuoti savo piliečius ir sąjungininkus afganistaniečius, kol Jungtinės Valstijos tęs savo operacijas Kabulo oro uoste, galinčias pasibaigti rugpjūčio 31-ąją.
Kelios JAV sąjungininkės prašė Vašingtono atidėti savo galutinį išvykimą, penktadienį patvirtino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Nebelikus apsaugos, kurią teikia Kabulo oro uoste sutelkti 6 000 JAV karių, Europos evakuacijos operacijas gali tekti užbaigti.
Sukrečiančiai staigus Vakarų remtos Afganistano vyriausybės žlugimas, chaotiški vaizdai Kabulo oro uoste ir nuogąstavimai, kad į Europą gali patraukti nauja afganistaniečių pabėgėlių banga vėl paskatino kalbas, kad ES galbūt vertėtų susikurti pajėgumus veikti savarankiškai.
ES diplomatinės misijos Kabule duomenimis, iš viso 400 afganistaniečių ir jų šeimų narių turi teisę emigruoti į Europą, bet tik apie 150 jų sugebėjo išvykti, o kai kurie lėktuvai, pasiųsti Bendrijos valstybių kariuomenių, iš Afganistano išskrenda pustusčiai.
Šeštadienį į Ispaniją atskridusiame viename lėktuve trečdalis keleivių buvo amerikiečiai, AFP sakė J.Borrellis.
„Problema yra prieiga prie oro uosto – JAV patikros ir saugumo priemonės yra labai stiprios“, todėl kai kurie afganistaniečiai darbuotojai į kompleksą nebuvo įleisti, aiškino J.Borrellis. Jis pridūrė, kad Briuselis paprašė Vašingtono veikti „lanksčiau“.
-
„NY Times“: JAV pasitraukus Centrinėje Azijoje stiprėja Rusijos įtaka
-
J.Bidenas: evakuacija iš Kabulo „viena sunkiausių“ per visą istoriją
-
Briuselis: ES neveda politinių derybų su Talibanu, nors ir palaiko „operatyvinius“ ryšius
-
JAV svarsto evakuojamus afganus padėjėjus apgyvendinti užsienio karinėse bazėse
Europos politikai baiminasi, kad Kabulo krizė nebus vienintelis toks atvejis ir kad ateityje gali surengti panašių operacijų Irake arba Vakarų Afrikos Sachelio regione, siekiant apsaugoti Europos piliečius ir interesus, galbūt netgi be JAV pagalbos.
„Strateginė autonomija“
„Smarkiai gailiuosi, kad padėtis pakrypo šia linkme, bet europiečių nuomonės niekas neklausė“, – apgailestavo J.Borrellis.
„Kai kurios šalys iškels sau klausimų dėl sąjungininkų Amerikoje, nes, kaip pasakė [JAV prezidentas] Joe Bidenas, ji nenori kariauti už kitus žmones, – pridūrė jis. – Europiečiai neturi iš ko rinktis. Privalome organizuotis, kad galėtume veikti pasaulyje, koks jis yra, o ne apie kokį svajojame.“
Europos Sąjunga jau dabar vysto savo naująjį „strateginį kompasą“ – teisinį pagrindą, turintį suteikti 27 bloko narėms geresnių galimybių veikti kartu, išvystyti Bendrijos diplomatinius ir karinius „raumenis“, taip pat, anot Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siekti didesnės „strateginės autonomijos“.
Vystantis krizei Kabule Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis per „Twitter“ parašė: „Padėtis Afganistane nėra sėkmės istorija tarptautinei bendrijai.“
„Turime išanalizuoti, kaip ES toliau galėtų dislokuoti pajėgumus ir daryti teigiamą įtaką tarptautiniams ryšiams, kad apgintų savo interesus. Mūsų ES strateginė autonomija išlieka darbotvarkės viršuje“, – pridūrė jis.
J.Borrellio nuomone, tai turėtų apimti ES bendras karines pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai dislokuoti.
„Siūlome suteikti Sąjungai 50 tūkst. karių turinčias ekspedicines pajėgas, pajėgias veikti aplinkybėmis, kokias matome Afganistane“, – jis sakė AFP.
„Rugsėjį ketinu aplankyti Iraką, Tunisą ir Libiją. Kitos krizės bus Irake ir Sachelyje, – perspėjo J.Borrellis. – Europa reaguoja į tik krizes. Afganistanas gali ją pažadinti. Atėjo laikas suteikti jai karines pajėgas, prireikus galinčias kautis.“
