„Turime tikrą problemą su Prancūzija, – po E. Macrono pergalės Berlyne sakė J.-C. Junckeris. – Prancūzai leidžia per daug pinigų ir jie leidžiame netinkamiems dalykams.“
Pasak EK pirmininko, 53-57 proc. Prancūzijos bendrojo vidaus produkto (BVP) yra leidžiama viešojo sektoriaus išlaidoms. „Tai veda ne į gerą ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į gana didelę valstybės skolą“, – perspėjo J.-C. Junckeris ir pabrėžė, kad Prancūzija negali visą laiką kliautis Europos partnerių gera valia.
„Prancūzija privalės siekti kompromisų su kitais. ... Ne tik Vokietija pasisako už stabilumo politiką. Už tai pasisako ir kitos šalys“, – žurnalistams sakė Komisijos pirmininkas.
Prancūzija yra smarkiai spaudžiama imtis priemonių, kad jos biudžetas atitiktų griežtas Europos Sąjungos biudžeto deficito taisykles. Pastaraisiais metais Briuselis ne kartą nuolaidžiavo Prancūzijai. Manoma, kad ir šiemet Prancūzijos biudžeto deficitas viršys leistinas ribas.
Vasarį Europos Komisija prognozavo, kad Prancūzijos biudžeto deficitas šiemet sieks 2,9 proc. BVP ir tik per plauką neviršys Briuselio nustatytos trijų procentų ribos. Tačiau Prancūzijos vyriausybė vėliau paskelbė apie naujas išlaidas, ir Komisija perspėjo, kad ateinančiais metais Prancūzijos biudžeto deficitas gali sieks 3,1 proc. BVP.
E. Macronas yra pažadėjęs valstybės išlaidas per penkerius metus sumažinti 60 mlrd. eurų. Tai iš dalies turėtų padėti pasiekti 120 tūkst. žmonių atleidimas viešajame sektoriuje.
