J.Guaido: Venesuelos opozicija ir N.Maduro atstovai tęs derybas Norvegijoje

„Dėkojame Norvegijos vyriausybei už jos norą prisidėti prie prie pastangų užbaigti chaosą mūsų šalyje. Esame pasirengę toliau dirbti drauge“, – sakė J.Guaido.

N.Maduro trečiadienį taip pat išreiškė palaikymą vykstančiam dialogui.

„Tikiu dialogu. Mūsų kelias yra dialogas, pagarba konstitucijai, taikai, demokratijai“, – sakė prezidentas per televiziją.

Venesuelos priešiškoms stovykloms atstovaujančios delegacijos šią savaitę Osle pirmą kartą susitiko akis į akį. Norvegija prieš dvi savaites ėmėsi tarpininkauti konfliktuojančioms šalims, kad padėtų užbaigti šią Pietų Amerikos valstybę krečiančias ekonominę ir politinę krizes.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nicolas Maduro

Naftos turtinga, bet lėšų stokojanti Venesuela jau penkerius metus kenčia recesiją. Šalyje stinga būtiniausių dalykų, tokių kaip maisto produktai ar vaistai, ir beveik ketvirtadaliui iš 30 mln. šalies gyventojų reikia skubios pagalbos, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

Padėtis dar pablogėjo sausį, kai Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas J.Guaido pasiskelbė laikinuoju šalies prezidentu.

Daugiau nei pusšimtis valstybių išreiškė palaikymą jo siekiui nušalinti socialistų lyderį, kurį Nacionalinis Susirinkimas paskelbė „uzurpatoriumi“ dėl jo kontroversiško perrinkimo pernai vykusiuose rinkimuose. Opozicija tvirtina, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti.

J.Guaido savo pareiškime pažymėjo, kad nors opozicija sutiko vesti derybas su N.Maduro režimu, jos tikslai nepasikeitė.

„Patvirtinome savo planą: uzurpacijos pabaiga, pereinamoji vyriausybė ir laisvi rinkimai – tai kelias užbaigti tragediją, kurią šiandien išgyvena mūsų Venesuela“, – sakė jis.

J.Guaido taip pat pabrėžė, kad Oslo derybos „nestabdo opozicijos pastangų konstitucinėmis priemonėmis“ priversti N.Maduro pasitraukti.

„Noras judėti pirmyn“

Opozicijos šalininkai skeptiškai reagavo į idėją vesti derybas su N.Maduro, kurio iš posto neišvertė nei daugiatūkstantiniai gatvių protestai, nei sukilimas, prie kurio prisijungė apie 30 ginkluotųjų pajėgų narių.

„Šalys pademonstravo norą judėti pirmyn ieškant abiem pusėms priimtino ir konstitucinio sprendinio, kuris apimtų politinius, ekonominius ir rinkimų reikalus“, – rašoma Norvegijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išplatintame trečiadienį pasibaigus deryboms.

„Kad būtų užtikrinta proceso, galinčio duoti rezultatų, tąsa, šalys prašomos itin atsargiai skelbti komentarus ir pareiškimus apie šį procesą“, – priduriama pareiškime.

Ministerija nepateikė jokių detalių apie diskusijų turinį.

Prezidentaujant N.Maduro Venesuela smarkiai nuskurdo. Prognozuojama, kad infliacija šalyje šiemet pasieks 10 mln. procentų.

JT duomenys rodo, kad nuo 2015 metų Venesuelą paliko 3 mln. žmonių.

Norvegija, kurioje teikiama prestižiškiausiu pasaulio apdovanojimu laikoma Nobelio taikos premija ir kur 1993-iaisiais Izraelis ir palestiniečiai pasirašė Oslo taikos susitarimus, dažnai imasi tarpininkės vaidmens taikos procesuose.

Čia 2016 metų lapkritį buvo pasirašyta ir Kolumbijos vyriausybės bei Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) sukilėlių taikos sutartis, nutraukusi pusę šimtmečio trukusį ginkluotą konfliktą.