Balandžio pabaigoje, kai didžioji Rusijos dalis buvo uždaryta į karantiną, telefonu atlikta apklausa parodė, kad 33 proc. rusų nepalankiai atsiliepia apie V.Putino darbą.
Tokių žemų reitingų V.Putinas kaip prezidentas dar nematė. 2000 metų birželį ir 2013-ųjų lapkritį jo darbą teigiamai vertino 61 proc. rusų.
Dar mažiau, tik 53 proc. šalies gyventojų apie V.Putiną teigamai atsiliepė 1999 metų rugsėjį, bet tada jis buvo ne prezidentas, o ką tik paskirtas ir mažai žinomas ministras pirmininkas.
V.Putinas pastaraisiais mėnesiais kritikuojamas dėl decentralizuoto atsako į koronaviruso pandemiją. Apžvalgininkai taip pat teigia, kad Rusijos vyriausybei trūksta priemonių užkirsti kelią ekonominei krizei.
J.Levados apklausa taip pat parodė, kad regionų pareigūnų veiksmams per koronavirus krizę rusai pritaria net labiau nei V.Putino. Be to, buvo dar ir valstybinis sociologinis tyrimas, parodęs, kad prezidentu pasitiki vos 28 proc. – mažiausiai per 14 pastarųjų metų.
Kremlius, anksčiau pasistengęs, kad ši nepriklausoma sociologinė institucija būtų įtraukta į „užsienio agentų“ sąrašus, ir dabar lakoniškai pranešė, esą „nėra pasiruošęs visiškai tikėti“ apklausos rezultatais.
„Yra kitų apklausų, rodančių kitokią situaciją“, – pareiškė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
J.Levados centras balandį buvo pakliuvęs į cenzūros skandalą. Paaiškėjo, kad laikinasis verslo dienraščio „Vedomosti“ vyriausiasis redaktorius uždraudė skelbti šio centro apklausų rezultatus – kalbama, kad jis sulaukė tokio Kremliaus nurodymo.
Rusijoje ketvirtą dieną iš eilės per parą buvo nustatyta daugiau kaip 10 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o pagal bendrą patvirtintų atvejų skaičių – 165,9 tūkst. – šalis visiškai priartėjo prie Vokietijos ir Prancūzijos.
Nuo protrūkio pradžios Rusijoje mirė 1 573 COVID-19 pacientai. Pasveiko 21 327 žmonės.
