„Būti Argentinos prezidentu turi būti vienas iš blogiausių politinių darbų pasaulyje, – sakė Vašingtone įsikūrusio Wilsono (Vilsono) centro Argentinos projekto direktorius Benjaminas Gedanas (Bendžaminas Gedanas). – Problemos tapo tokios gilios, sudėtingos ir persipynusios, kad jas nelengva išspręsti, net jei jas lengva nustatyti.“
J. Milei į valdžią atėjo kilus pykčio bangai dėl dešimtmečius trukusio netinkamo ekonomikos valdymo, žadėdamas atsisakyti peso ir pakeisti jį JAV doleriu, uždaryti centrinį banką ir sumažinti išlaidas.
Jis pažadėjo, kad „šiandien prasideda Argentinos nuosmukio pabaiga“ ir perspėjo, kad nėra laiko „laipsniškumui (...) ar pusinėms priemonėms“.
Jis pradės eiti pareigas gruodžio 10 dieną, o analitikai prognozuoja, kad jo laukia nelengva kelionė, nes infliacija siekia 143 proc., o skurdo lygis viršija 40 procentų.
Kaip ir kada jis dolerizuos ekonomiką?
Siekdamas sustabdyti „infliacijos vėžį“, J. Milei pasiūlė iki 2025 metų dolerizuoti ekonomiką, tai yra atsisakyti peso, o Argentina prarastų pinigų politikos, pavyzdžiui, palūkanų normų nustatymo, kontrolę.
Dolerizacijai reikia didelių dolerių atsargų, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad Argentinos dolerių atsargos yra pavojingai mažos.
Net ir turėdamas centro dešiniosios opozicijos paramą, politikos naujokas J. Milei turi labai mažai įstatymų leidžiamosios galios, sakė Torcuato Di Tellos (Torkuato Di Telos) universiteto analitikas Carlosas Gervasoni (Karlosas Chervasonis).
„Todėl neįmanoma priimti įstatymų, kuriais, pavyzdžiui, būtų reikalaujama pakeisti šalies valiutą arba uždaryti centrinį banką“, – teigė jis.
Kas nutiks pesui?
Siekdama pažaboti infliaciją, Argentinos vyriausybė daugelį metų griežtai kontroliavo peso kursą dolerio atžvilgiu, kuris prieš rinkimus buvo įšaldytas trims mėnesiams, o dabar leidžiama jį devalvuoti trimis procentais per mėnesį.
Valiutos kursas yra „visiška fikcija. O jį palaikyti labai brangu. Argentina tiesiog neturi pinigų. Ji negali toliau taip elgtis“, sakė „The Economist Group“ tyrimų ir konsultacijų padalinio „Economist Intelligence Unit“ vyresnysis analitikas Nicolas Saldias (Nikolas Saldijas).
Nuo dabar iki J. Milei pradedant eiti pareigas „per tas savaites viskas gali greitai tapti nekontroliuojama. Tai labai nestabilus laikotarpis“, teigė politikos analitikė Ana Iparraguirre (Ana Iparagirė) iš visuomenės nuomonės tyrimų ir politinių strategijų bendrovės „GBAO Strategies“.
N. Saldias sakė, kad žmonės gali supanikuoti manydami, jog dolerizacija yra neišvengiama, ir tai gali paskatinti peso kurso kritimą.
Ekonomikos ministras Sergio Massa (Serchijus Masa), kurį J. Milei nugalėjo sekmadienį vykusiuose rinkimuose, taip pat gali devalvuoti pesą ir priversti J. Milei sumokėti politinę kainą.
„Tikriausiai labai greitai padidės infliacija“, – teigė N. Saldias, įspėdamas apie galimą hiperinfliaciją.
Ar J. Milei griebsis grandininio pjūklo?
J. Milei per mitingus dažnai pasirodydavo scenoje su grandininiu pjūklu, taip žadėdamas 15 proc. apkarpyti valstybės išlaidas, privatizuoti valstybines įmones ir sumažinti subsidijas degalams, transportui ir elektrai.
Tokio diržų veržimosi jau seniai reikalauja TVF, kuris 22 kartus gelbėjo Argentiną, vėliausią kartą – 2018 metais, suteikdamas 44 mlrd. dolerių (40,29 mlrd. eurų) paskolą.
Tačiau J. Milei teks susidurti su tais pačiais iššūkiais, kaip ir pirmtakams, kurie bandė išeiti iš užburto biudžeto deficito, skolos, pinigų spausdinimo ir infliacijos rato.
Išnarplioti šalies ekonomiką yra sudėtinga. Panaikinus subsidijas arba sumažinus socialines išmokas, skurdas tik dar labiau padidėtų, o svyruojanti valiuta gerokai pabrangintų importą.
„Šiuo metu viskas, ką pataisai, pablogina kitą problemą, – sakė B. Gedanas. – Jei bus vykdoma rimta stabilizavimo programa, skausmas bus didelis ir plačiai paplis, ir neaišku, ar argentiniečiai įžvelgs teigiamų pokyčių.“
Taip pat kyla protestų ir socialinių neramumų pavojus, ypač atsižvelgiant į tai, kad beveik pusė šalies gyventojų nenorėjo, kad J. Milei būtų valdžioje.
Ar yra gerų naujienų?
B. Gedanas teigė, kad jei J. Milei ir jo sąjungininkams opozicijoje pavyks apriboti išlaidas ir sumažinti socialines išmokas bei subsidijas, kartu apsaugant labiausiai pažeidžiamus asmenis, „tai gali būti posūkis į gerąją pusę“.
Yra ir kitų teigiamų dalykų ateityje.
Po didžiausios per pastarąjį šimtmetį Argentinos sausros, dėl kurios žemės ūkio produktų eksportas per pastaruosius dvejus metus smarkiai sumažėjo, o tai lėmė 20 mlrd. dolerių (18,4 mlrd. eurų) pajamų trūkumą, 2024 metais šalis tikisi gausaus derliaus.
J. Milei taip pat gaus naudos iš apytikriai 10 mlrd. dolerių (9,2 mlrd. eurų) per metus sutaupytų energijos importo lėšų, nes dėl naujo dujotiekio bus didinama gavyba pietinėje Vaka Muertos dalyje – didžiuliame naftos ir dujų telkinyje, – teigia „Abeceb“ firmos ekonomistė Elizabeth Bacigalupo (Elizabet Basigalupo).
