„Manau, svarbu prisiminti, kad priešakiniai daliniai yra ne vienintelis NATO daromas dalykas“, – sakė J.Stoltenbergas, atsakydamas į naujienų agentūros BNS žurnalisto užduotą klausimą, ar gali būti, jog vien priešakinių dalinių nepakaks apsaugoti Baltijos šalis ir Lenkiją, ir kad Aljansas turėtų imtis papildomų saugumo priemonių šiame regione artėjant Rusijos planuojamoms stambaus masto karinėms pratyboms „Zapad 2017“.
„Patrigubinome NATO Greitojo reagavimo pajėgų dydį, kad prireikus jos galėtų mums suteikti pastiprinimą, o dalis jų yra naujo itin greito reagavimo pajėgų (VJTF) darinio sukūrimas, kurio elementai gali atvykti per kelias dienas. Taigi, jei reikia, galime greitai pastiprinti Baltijos šalis, Lenkiją ir kitas Aljanso dalis. Taip pat įsteigėme aštuonias naujas nedideles būstines Baltijos šalyse ir kai kuriose kitose valstybėse rytinėse Aljanso teritorijose, kurios yra svarbios, kad būtų susietos nacionalinės ir NATO pajėgos“, – sakė jis.
Be kita ko, NATO didina savo investicijas infrastruktūrai, todėl rytinėje Aljanso dalyje bus sutelkta daugiau iš anksto parengtų atsargų ir įrangos. „Taigi, darome daug daugiau nei tik keturi priešakiniai daliniai, kurie, nors ir yra svarbus elementas, bet yra tik vienas iš jų“, – teigė J.Stoltenbergas.
„Leiskite pridurti, kad NATO yra svarbu reaguoti apgalvotai ir proporcingai. Tai, ką darome, yra gynyba – nenorime naujo Šaltojo karo. Nesiekiame konfrontacijos su Rusija ir nenorime naujų ginklavimosi varžybų. Ir būtent todėl ieškome pusiausvyros, kaip siųsti aiškų NATO solidarumo signalą, sukuriant patikimą atgrasymo sistemą su tarptautine misija – ir tuo pačiu elgtis proporcingai bei apgalvotai, kad išvengtume tarptautinės įtampos eskalavimo“, – sakė J.Stoltenbergas.
J.Ratas savo ruožtu sakė, kad Estija atidžiai stebi Rusijos manevrus ir kad jo šaliai yra svarbu, jog Aljanso sąjungininkai būtų jos teritorijoje, kai vyks kasmetinės rusų karinės pratybos.
