Kremliaus didelio masto invazija į Ukrainą ne tik paskatino ilgai karinio neprisijungimo politiką vykdžiusių Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO: dabar ir „Ukraina yra arčiau narystės NATO nei kada nors yra buvusi“, pabrėžė J. Stoltenbergas.
Tai jis sakė stovėdamas šalia Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono), prieš pat Švedijos vėliavos pakėlimą prie NATO būstinės Briuselyje. Šia ceremonija pažymimas Švedijos tapimas 32-ąja Aljanso nare.
„Kai prezidentas Putinas prieš dvejus metus pradėjo savo visapusišką invaziją, jis norėjo mažiau NATO ir daugiau kontrolės savo kaimynių atžvilgiu. Jis norėjo sunaikinti Ukrainą kaip suverenią valstybę, bet jam nepavyko, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – NATO [dabar] yra didesnė ir stipresnė.“
Po NATO generalinio sekretoriaus kalbos prie Aljanso būstinės buvo pakelta mėlynos ir geltonos spalvų Švedijos vėliava. Ceremonijai drauge su J. Stoltenbergu vadovavo U. Kristerssonas.
Suomija į NATO įstojo pernai, netrukus po paraiškos pateikimo.
Švedijos stojimo procesas užtruko, nes jį vilkino NATO narės Turkija ir Vengrija. Galiausiai Ankara sausį, o Budapeštas praėjusią savaitę oficialiai ratifikavo Stokholmo paraišką.
Bendros grėsmės
Švedija oficialiai įstojo ketvirtadienį Vašingtone, kur U. Kristerssonas įteikė atitinkamus dokumentus JAV Valstybės departamente. Vėliau švedų premjeras klausėsi JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) metinio pranešimo.
Lietingą pirmadienį įvykusi Švedijos vėliavos pakėlimo prie NATO būstinės ceremonija simboliais įtvirtino istorinę Aljanso plėtrą.
Švedijos vėliava buvo pakelta tarp Ispanijos ir Turkijos vėliavų, angliškos abėcėlės tvarka.
„Švedijos įstojimas dar kartą parodo, kad NATO durys lieka atviros. Niekas negali jų uždaryti. Kiekviena šalis turi teisę rinktis savo kelią“, – sakė J. Stoltenbergas.
Kiek anksčiau per bendrą spaudos konferenciją su U. Kristerssonu J. Stoltenbergas pripažino nesitikėjęs, kad savo darbo Aljanso generalinio sekretoriaus poste metu pamatys įstojant Suomiją ir Švediją.
„Žinoma, tai visiškai pasikeitė su [Rusijos] didelio masto invazija į Ukrainą ir nuo tada viskas klostėsi išties labai greitai“, – sakė jis.
Pasak U. Kristerssono, Švedija dabar „dalysis su savo sąjungininkėmis našta, atsakomybe ir rizika“.
„Saugumo padėtis mūsų regione tokia rimta nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo, o Rusija artimoje ateityje išliks grėsmė euroatlantiniam saugumui“, – sakė jis.
V. Putinas 2022-ųjų vasarį pradėtą didelio masto invaziją į Ukrainą rusams vaizduoja kaip gynybinę „specialiąją karinę operaciją“, nukreiptą prieš besiplečiančią NATO.
Aljanso šalys narės besiginančiai Ukrainai teikia karinę ir finansinę paramą. Tačiau dabar ji lėtėja, JAV politinei valiai silpstant prieš lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus, o Europai susiduriant su sunkumais dėl Ukrainos šaudmenų poreikių patenkinimo.
J. Stoltenbergas sakė, kad suderėta taika Ukrainai yra įmanoma, bet tik jei V. Putinas išves savo pajėgas.
„Prezidentas Putinas pradėjo šį karą ir galėtų šiandien jį užbaigti. Tačiau Ukraina tokio pasirinkimo neturi. Pasidavimas nėra taika, – sakė NATO vadovas. – Privalome toliau stiprinti Ukrainą ir parodyti prezidentui Putinui, kad jis mūšio lauke negaus, ko nori, ir kad jis privalo sėsti derėtis dėl sprendimo.“
