Pasak J. Techau, tai, kas vyksta krizės su Rusija kontekste, yra didesnės, jau 20 metų besitęsiančios Europos saugumo krizės simptomas.
Pašnekovas giria Europos vienybę, Vokietijos lyderystę, tačiau kelia klausimą, ar šie procesai yra ilgalaikiai.
– Europa išgyvena saugumo krizę. Kodėl taip nutiko? Kada ir kur buvo žengtas neteisingas žingsnis?
– Nėra vieno lemtingo momento, dėl kurio ši saugumo krizė įvyko, tai – 20 metų besivystantis procesas. Tiek laiko buvo neaišku, kas turėtų prisiimti atsakomybę už Europos saugumą. JAV per pastaruosius 20 metų savo vaidmenį Europos saugumo srityje sumažino, be to, Vašingtone liko kur kas mažiau Europos reikalams skiriamo politinio kapitalo. Tačiau tuo pat metu europiečiai nenori pasitempti ir patys atlikti šio darbo, jie vis kliaujasi JAV ir tikisi, kad jos tai padarys už juos.
Šių dviejų tendencijų sandūroje atsirado saugumo vakuumas, kuris dabar pradeda grasyti Europai. Tai, kas vyksta krizės su Rusija kontekste, yra didesnės saugumo krizės simptomas. Tačiau, kadangi šiandien Europą ištikusi saugumo krizė yra ilgalaikio proceso išdava, problemai spręsti prireiks ilgesnio laiko.
– Po Šaltojo karo daugybė šalių ėmė mažinti savo gynybos biudžetą, nusiginkluoti. Gana dramatiškai tai darė Vokietija. Ar tai buvo teisingas žingsnis?
– Daugybė Europos šalių, ne tik Vokietija, gana sistemingai ir dramatiškai mažino savo išlaidas gynybai. Iš dalies tai galima pateisinti, tačiau tai nuėjo per toli. Todėl dabar jaučiamės nesaugūs dėl savo pajėgumų, abejojame, ar mūsų saugumo garantijos yra pakankamai tvirtos, kariuomenės pajėgios, o įsipareigojimai NATO gali būti įgyvendinti. Nueita per toli, ir šią problemą reikia spręsti.