Nors Japonijos vyriausybei ir patariama didinti vaikų auginimui skiriamas lėšas, tačiau ekspertai teigia, jog tokios priemonės nesustabdys ilgalaikės gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos.
Dabartinės Japonijos vyriausybės iškeltas tikslas – išlaikyti šalies gyventojų skaičių ties 100 mln. per penkis dešimtmečius. Tai Tokijas pareiškė, išgirdęs ekonomistų ir demografų pastabas, kad mažėjantis gyventojų skaičius kels didelę grėsmę ekonomikos augimui ir socialinės rūpybos programoms.
Japonijos įmonės smarkiai apkarpė pilno etato darbuotojų skaičių ir pradėjo teikti pirmenybę mažiau apmokamiems ir ne visą dieną dirbantiems žmonėms.
Vienos iš Japonijos idėjų kalvės pareiškime perspėjama, kad dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo ir žmonių migracijos iš kaimiškų vietovių į didelius miestus per ateinančius dešimtmečius itin smarkiai nukentės daugelis mažai urbanizuotų savivaldybių.
2012 m. paskelbtoje Nacionalinio gyventojų ir socialinio saugumo tyrimų instituto atliktoje prognozėje teigiama, jog jeigu gimstamumas šalyje nepadidės, Japonijos gyventojų skaičius susitrauks nuo 128 mln. 2010 m. iki 86,7 mln. 2060 m. Per šį laikotarpį 65 m. amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis išaugs nuo 23 proc. iki 40 proc.
Svarbu pažymėti, kad gimstamumo rodiklis šalyje lėtai, bet auga. 2005 m. vienai moteriai teko 1,26 vaiko, o 2013 m. šis skaičius pakilo iki 1,43 . Vis dėl to, gimimų skaičius kiekvienais metais vis labiau mažėja. Demografai prognozuoja ir tolimesnį gimimų skaičiaus kritimą. Nors gimstamumo rodiklis ir didėja, tačiau reprodukcinio amžiaus moterų skaičius šalyje smarkiai nukrito.
Šiandien 27 proc. 25 – 34 m. darbuotojų yra samdomi kaip pusės etato darbuotojai arba turi terminuotą darbo sutartį.
Japonijos vyriausybės nustatytam skaičiui – 100 mln. išlaikyti gimstamumo rodiklis turėtų pasiekti 2,07 vaiko vienai moteriai 2030 metais. Tokio rodiklio ši šalis neturi nuo 1973 m.
Net jeigu ir toks skaičius būtų pasiektas, gyventojų skaičiaus mažėjimas būtų sustabdytas tik dar po kelių dešimtmečių.
Tokijas taip pat skiria itin mažai lėšų vaikų gimimo pašalpoms ir su auginimu susijusioms išlaidoms padengti. Japonija tam skiria vos 1 proc. nuo BVP, kai tokių šalių kaip Švedija ir Prancūzija dalis nuo BVP yra apie 3 proc.
Japonijos gimstamumo rodiklio mažėjimą labiausiai lemia vis labiau auganti vėliau besituokiančių arba visai nuspredžiančių nesituokti žmonių dalis. 2010 m. apie penktadalis vyrų iki 50 m. ir 10,6 proc. tokio amžiaus moterų Japonijoje niekada nebuvo susituokę. 2013 m. santuokų Japonijoje buvo vos 660 tūkstančių. Tai pats mažiausias vedybų skaičius šalyje nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Nors tai lėmė ir pasikeitusios šeimos vertybės bei gyvenimo būdas, tačiau didžiausią įtaką tam turėjo vangus Japonijos ekonomikos atsigavimas nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio. Iki šiol labai daug jaunų darbuotojų turi tik nepastovius darbus.
Japonijos įmonės smarkiai apkarpė pilno etato darbuotojų skaičių ir pradėjo teikti pirmenybę mažiau apmokamiems ir ne visą dieną dirbantiems žmonėms. Manoma, kad net apie 40 proc. Japonijos darbo jėgos patenka į šią kategoriją.
Neseniai atlikta apklausa atskleidė, jog apie 40 proc. ne pilnu etatu arba su terminuota darbo sutartimi dirbančių žmonių yra finansiškai remiami tėvų.
Šiandien 27 proc. 25 – 34 m. darbuotojų yra samdomi kaip pusės etato darbuotojai arba turi terminuotą darbo sutartį. 1993 m. tokių buvo 12 proc.
Neseniai atlikta apklausa atskleidė, jog apie 40 proc. ne pilnu etatu arba su terminuota darbo sutartimi dirbančių žmonių yra finansiškai remiami tėvų.
Apklausa taip pat parodė, kad japonai kiekvienais metais dirba vis daugiau.
Štai apie penktadalis visu etatu dirbančių žmonių dirbo daugiau negu 50 valandų per savaitę, septyni procentai dirbo virš 60 ar net daugiau valandų. Turint vis mažiau asmeninio laisvo laiko, dažnai planai apie santuoką ir vaikus yra nustumiami į antrą planą.
