Ministrų kabinetas patvirtino planus, kad iki 2027-ųjų padidins išlaidas gynybai nuo vieno iki dviejų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad šalis atitiktų NATO rekomendacijas.
„Esminis mūsų gynybos pajėgumų stiprinimas yra neatidėliotinas iššūkis šioje sudėtingoje saugumo aplinkoje“, – praėjusią savaitė teigė ministras pirmininkas Fumio Kishida.
Gyventojų apklausos rodo, kad Japonijos visuomenė šiuo metu nerimauja dėl stiprėjančios Pekino karinės galios ir geopolitinių įvykių, tokių kaip karas Ukrainoje, tad japonai palankiai vertina vyriausybės sprendimą pertvarkyti gynybą.
Tačiau neatmetama, kad pokyčiai vis tiek gali būti sutikti nepalankiai, nes po Antrojo pasaulinio karo įsigaliojusi Japonijos konstitucija oficialiai nepripažįsta kariuomenės ir riboja jos nominalius savigynos pajėgumus.
Naujausi Tokijo veiksmai yra išdėstyti trijuose gynybos ir saugumo dokumentuose, kuriuos penktadienį patvirtino ministrų kabinetas.
Juose Kinija vadinama „didžiausiu strateginiu iššūkiu Japonijos taikos ir stabilumo užtikrinimui“ ir „rimtu rūpesčiu“ šalies ir tarptautinei bendruomenei.
Reaguodama į Pekino keliamas grėsmes, Japonijos vyriausybė planuoja iki 2027 metų fiskalinių metų padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, taip priartindama Japoniją prie NATO rekomendacijų.
Tai reiškia, kad valstybės išlaidos gynybai gerokai padidės, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, kai jos sudarė apie 1 procentą. Šie planai sulaukė kritikos dėl to, kaip šios išlaidos bus finansuojamos
Skelbiama, kad už šiuos pinigus bus finansuojami tokie projektai kaip tai, ką Tokijas vadina „atsakomojo smūgio pajėgumais“ – gebėjimu smogti į šaliai grėsmę keliančias paleidimo vietas.
Japonija priimtuose dokumentuose teigia, kad dabartinių jos raketų perėmimo sistemų nebepakanka ir kad „būtina sukurti atsakomojo smūgio pajėgumus“.
