83 metų Akihito rugpjūtį išreiškė pageidavimą atsisakyti Chrizantemų sosto po beveik tris dešimtmečius trukusio viešpatavimo dėl senatvės ir blogėjančios sveikatos būklės.
Stambieji nacionaliniai dienraščiai „Yomiuri“, „Asahi“, „Mainichi“ ir „Nikkei“ citavo neįvardytus šaltinius, sakiusius, kad 56 metų sosto įpėdinis princas Naruhito pakeis tėvą 2019-aisiais, Naujųjų metų dieną.
Ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga per trečiadienį surengtą įprastą spaudos konferenciją atsisakė komentuoti šiuo pranešimus.
Po praeitais metais paskelbto Akihito kreipimosi vyriausybė įkūrė ekspertų komisiją, turinčią padėti rasti geriausią būdą išspręsti šiam opiam klausimui, susijusiam su virtine istorinių ir teisinių kliuvinių.
Per ilgą Japonijos karališkosios šeimos istoriją imperatoriai yra ne kartą atsisakę sosto, bet pastaruosius 200 metų tokių atvejų nebuvo. Be to, dabar galiojantys įstatymai šios galimybės nenumato.
Demokratai siūlo iš naujo apsvarstyti ir pakeisti nuolatinį įstatymą, reguliuojantį imperatoriškosios šeimos gyvenimą.
Šešių narių komisija aptarė įvairias teisines galimybes, o daugelis prognozuoja, kad ji pasiūlys parlamentui priimti specialų tik šiam atvejui skirtą įstatymą, leisiantį Akihito atsistatydinti.
Tačiau pagrindinė opozicinė Demokratų partija priešinasi vienkartiniam pakeitimui ir argumentuoja, kad jis vėliau neužtikrintų stabilios sosto paveldėjimo tvarkos. Demokratai siūlo iš naujo apsvarstyti ir pakeisti nuolatinį įstatymą, reguliuojantį imperatoriškosios šeimos gyvenimą.
Sosto atsisakymas – labai opi tema dėl Japonijos naujausiosios istorijos įvykių, nes per Antrąjį pasaulinį karą šalis kovojo Akihito tėvo imperatoriaus Hirohito, mirusio 1989 metais, vardu.
„Imperatoriaus pageidavimai“
Kai kurie analitikai ir politikai nerimauja, kad abdikacijos klausimas gali atnešti nepageidaujamų padarinių ir paversti Japonijos monarchus politinių manipuliacijų taikiniu. Pagal šalies konstituciją, imperatorius atlieka tik nacionalinio simbolio vaidmenį.
Komisija planuoja apibendrinti savo poziciją šiuo klausimu vėliau šį mėnesį, sakė vienas vyriausybės pareigūnas.
Vis dėlto jos konkretūs pasiūlymai turi būti gauti ne vėliau kaip kovo pabaigoje, prieš vyriausybei pateikiant svarstyti parlamentui atitinkamą įstatymo projektą, nurodė žiniasklaida.
Kaip rašo „Yomiuri“, 2019-ųjų sausio 1 diena būtų tinkama abdikacijos data, žyminti Akihito 30 viešpatavimo metų. Imperatorius šiuos metus kaip svarbią gairę paminėjo rugpjūtį paskelbtoje savo kalboje.
„Asahi“ rašo, kad Akihito galbūt pasitrauks gruodžio 31-ąją, bet „Nikkei“ prognozuoja, kad tai gali įvykti ir Naujųjų metų dieną, kai į sostą įžengs Naruhito.
Pranešimuose taip pat sakoma, kad vyriausybė planuoja paskelbti Naruhito viešpatavimo laikotarpio oficialų pavadinimą likus bent šešiems mėnesiams iki sosto perėmimo, kad būtų išvengta trikdžių kasdieniame gyvenime.
Japonijoje be įprasto Vakarų šalių kalendoriaus taip pat naudojamas tradicinis, pagal kurį metai skaičiuojami nuo imperatoriaus valdymo pradžios.
Hirohito mirus 1989 metų sausio 7-ąją, 64-aisiais jo viešpatavimo metais, su šiuo imperatoriumi siejamas Showos laikotarpis pasibaigė, o vyriausybė paskelbė, kad nuo sausio 8-osios prasideda naujas – Heisei – laikotarpis.
„Vyriausybės planas pradėti naują imperatoriškąjį laikotarpį Naujųjų metų dieną atitinka imperatoriaus pageidavimus“ sumažinti Japonijos žmonių patiriamus sunkumus, rašo „Yomiuri“.
Akihito noriai priėmė paprasto „valstybės ir liaudies vienybės simbolio“ vaidmenį, primestą Japonijos imperatoriams po Antrojo pasaulinio karo. Ankstesni monarchai tarp jų Hirohito, buvo laikomi dieviškais asmenimis.
Akihito siekė susitaikymo savo šalyje ir užsienyje dėl karo, kuris vyko jo tėvo vardu, palikimo.
