Japonijos 2018 metų gynybos Baltojoje knygoje taip pat daug dėmesio skiriama Kinijos, kaip karinės galios, iškilimui ir pažymima, kad Pekino veiksmai kelia didžiulį regiono ir tarptautinės bendrijos, įskaitant Japoniją, susirūpinimą dėl saugumo.
Praėjusių metų gynybos apžvalga buvo paskelbta regione tvyrant didžiulei įtampai dėl Šiaurės Korėjos veiksmų, įskaitant branduolinio užtaiso ir raketų bandymus, dėl kurių JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino prieš Pchenjaną panaudoti „ugnį ir įniršį, kokio pasaulis dar nėra matęs“, jeigu šis toliau kels grėsmę.
Tačiau vėliau prasidėjo įspūdingas diplomatinių santykių atšilimas, sudaręs prielaidas birželio 12 dieną Singapūre surengti istorinį D.Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimą.
Visgi antradienį Tokijas tvirtino: „Mūsų pamatinė pozicija, kad Šiaurės Korėjos branduoliniai ginklai ir raketos kelia grėsmę, nepasikeitė.“
Pchenjanas toliau kelia „beprecedentiškai didelę ir neišvengiamą grėsmę Japonijos saugumui ir labai kenkia regiono bei tarptautinės bendrijos saugumui ir taikai“, pažymima Baltijoje knygoje.
Japonijos gynybos ministras Itsunori Onodera dokumente pripažįsta, kad Šiaurės Korėja pradėjo dialogą su buvusiomis priešininkėmis Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja.
„Tačiau negalime nekreipti dėmesio į faktą, kad netgi dabar ji turi ir yra dislokavusi kelis šimtus raketų, galinčių pasiekti beveik visus Japonijos kampelius“, – pabrėžė ministras.
Japonijos gynybos Baltojoje knygoje vėl akcentuojamas Tokijo susirūpinimas didėjančiomis Kinijos karinėmis išlaidomis ir augančiomis jūrinėmis ambicijomis.
Japonija savo ruožtu didina šalies pajėgumus apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos arsenalo.
Ji, be kita ko, planuoja per ateinančius tris dešimtmečius išleisti maždaug 4,2 mlrd. JAV dolerių amerikiečių radarų sistemoms įsigyti ir sumontuoti.
Gynybos ministerija vėliau šiais metais planuoja paprašyti ateinantiems biudžetiniams metams, prasidėsiantiems balandžio mėnesį, skirti rekordinę 5,3 trln. jenų (47,6 mlrd. JAV dolerių) sumą.
Po istorinio D.Trumpo ir Kim Jong Uno rankų paspaudimo Singapūre kol kas nepadaryta pastebimos pažangos siekiant Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o Vašingtono ir Pchenjano santykiai, regis, vėl pablogėjo, D.Trumpui netikėtai atšaukus planuotą valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo vizitą į Šiaurės Korėją.
Japonijos gynybos Baltojoje knygoje vėl akcentuojamas Tokijo susirūpinimas didėjančiomis Kinijos karinėmis išlaidomis ir augančiomis jūrinėmis ambicijomis.
Pažymima, kad Pekinas mėgina „jėga keisti status quo“. Čia turimi omenyje tokie Kinijos veiksmai kaip dirbtinių salų supylimas Pietų Kinijos jūroje ir aktyvesnė jūrinė veikla aplink ginčijamas salas Rytų Kinijos jūroje, dėl kurių Pekinas nesutaria su Tokiju.
Baltoji knyga sulaukė piktos Seulo reakcijos, nes joje Tokijas vėl reiškia pretenzijas į Liankūro salas, kurios Japonijoje vadinamos Takešima. Šias salas kontroliuoja Pietų Korėja, jas vadinanti Dokdo.
„Japonijos vyriausybei reikėtų turėti omenyje, kad tokių nepateisinamų ir nepagrįstų pareiškimų apie Dokdo kartojimas visiškai nepadės kurti į ateitį orientuotų santykių tarp šalių“, – pažymima Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.
