1945 metų rugpjūčio 6-osios rytą 20-metis S.Tsuboi ėjo į inžinerijos mokyklą Hirošimoje. Tuo metu Jungtinės Valstijos surengė pirmąją istorijoje branduolinę ataką ir judrų didmiestį pavertė liepsnojančiu pragaru.
„Apdegė visas mano kūnas, – 2016 metais interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Rugpjūčio 6 dieną maždaug tris valandas bandžiau bėgti nuogas, bet galiausiai nebegalėjau paeiti.“
Tuomet jis paėmė nedidelį akmenį ir ant žemės užrašė: „Čia miršta Tsuboi“, o paskui prarado sąmonę ir pabudo tik po kelių savaičių.
Vėliau jis persirgo vėžiu ir kitomis ligomis, bet tapo žymiu per atomines atakas nukentėjusių žmonių gynėju ir visą gyvenimą agitavo už pasaulį be branduolinių ginklų.
„Galiu pakęsti sunkumus dėl žmonių laimės. Rytoj galiu mirti, bet esu optimistas. Niekada nepasiduosiu. Norime, kad branduolinių ginklų apskritai neliktų“, – kalbėjo jis.
S.Tsuboi buvo vienas iš saujelės Hirošimos bombardavimą pergyvenusių žmonių, 2016 metais susitikusių su tuomečiu JAV prezidentu B.Obama, kai jis atvyko vizito į šį miestą.
Aktyvistas plačiai šypsojosi spausdamas B.Obamai ranką, paskui abudu ilgiau nei minutę kalbėjosi.
„Sugebėjau perteikti savo mintis“, – po susitikimo sakė patenkintas S.Tsuboi.
Jis „mirė šeštadienį nuo mažakraujystės“, naujienų agentūrai AFP pranešė „Nihon Hidankyo“ – grupė, atstovaujanti po Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų gyviems likusiems žmonėms. S.Tsuboi buvo vienas pagrindinių šios organizacijų lyderių.
Japonijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalyje tebėra gyvi 127 755 žmonės, pergyvenę atominius bombardavimus. Jų amžiaus vidurkis – 84 metai.
Per Hirošimos bombardavimą žuvo apie 140 tūkst. žmonių, tarp jų – asmenys, mirę netrukus po sprogimo nuo spinduliuotės poveikio.
Po trijų dienų JAV numetė plutonio bombą ant Nagasakio uostamiesčio, kur žuvo apie 74 tūkst. žmonių. Netrukus po to įvykio Japonija kapituliavo ir Antrasis pasaulinis karas baigėsi.
