Gimstamumas mažėja daugelyje išsivysčiusių šalių, tačiau, Pasaulio banko duomenimis, Japonijoje ši problema ypač aktuali, nes šalis turi antrą didžiausią 65 metų ir vyresnių žmonių populiacijos dalį pasaulyje. Ją lenkia tik mažytė Monako valstybė.
„Apytikriais duomenimis, praėjusiais metais gimimų skaičius nukrito žemiau 800 tūkst. ribos“, – įstatymų leidėjams sakė F.Kishida, kalbėdamas naujos parlamento sesijos pradžioje.
„Japonija atsidūrė ties riba, ant kurios stovi klausimas, ar galime toliau funkcionuoti kaip visuomenė“, – sakė jis.
„Dėmesio sutelkimas į su vaikais ir jų auginimu susijusią politiką yra reikalas, kuris negali laukti ir kurio negalima atidėlioti“, – pridūrė premjeras.
Konservatorių lyderis teigė, kad jo vykdoma politika, įskaitant balandį planuojamą naujos Vaikų ir šeimų agentūros įkūrimą, siekiama remti tėvus ir užtikrinti trečiosios pagal dydį pasaulio ekonomikos tvarumą.
F.Kishida pridūrė, kad nori, jog vyriausybė galiausiai padvigubintų savo išlaidas su vaikais susijusioms programoms.
„Turime kurti socialinę ekonomiką, orientuotą į vaikus, kad kiton pusėn pakreiptume (mažą) gimstamumą“, – sakė jis.
125 mln. gyventojų turinčioje Japonijoje jau seniai sprendžiama problema, kaip pasirūpinti pagyvenusiais gyventojais, kurių skaičius sparčiai auga.
Visgi gimstamumas lėtėja daugelyje šalių, įskaitant artimiausias Japonijos kaimynes. Tai lemia tokie veiksniai, kaip didėjančios pragyvenimo išlaidos, augantis moterų skaičius darbo rinkoje ir žmonių sprendimas vaikų susilaukti vėliau.
Praėjusią savaitę paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad 2022-aisiais pirmą kartą per daugiau nei šešis dešimtmečius sumažėjo Kinijos gyventojų skaičius.
