„Šiuo metu nieko nesuspręsta dėl mano vizito į Ukrainą“, – teigė jis parlamentui.
„Apsvarstysiu tai atsižvelgdamas į įvairias aplinkybes ir sąlygas“, – pridūrė F.Kishida, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.
Tokijas kartu su G-7 sąjungininkais ėmėsi veiksmų, kad Rusijai būtų taikomos sankcijos dėl invazijos į Ukrainą ir būtų padidinta parama Kyjivui, o taip pat žengė itin retą žingsnį – pasiūlė prieglobstį nuo karo bėgantiems asmenims.
F.Kishida kelis kartus kalbėjosi su V.Zelenskiu nuotoliu, tačiau asmeniškai jie dar nebuvo susitikę.
V.Zelenskis Japonijos premjerą sausio 6 dieną skambučio metu pakvietė apsilankyti Ukrainoje.
Tai būtų pirmas kartas po Antrojo pasaulinio karo, kai Japonijos ministras pirmininkas lankytųsi šalyje, kurioje vyksta aktyvus konfliktas.
Kitų G-7 šalių – JAV, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės – lyderiai buvo susitikę su Ukrainos prezidentu šalies sostinėje Kyjive arba kitur, išskyrus Italijos ministrę pirmininkę Giorgia Meloni. Tačiau jos pirmtakas savo valdymo metu buvo susitikęs su V.Zelenskiu.
G.Meloni teigė, kad artimiausiu metu ketina apsilankyti Ukrainoje.
Gegužę Hirošimoje vyks G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas, ir manoma, kad pagrindinis darbotvarkės klausimas bus karas Ukrainoje.
Šį mėnesį F.Kishida lankėsi keliose G-7 šalyse, bet vizitas į Ukrainą sukels saugumo iššūkių, dėl kurių, kaip pranešama, kai kurie Japonijos pareigūnai yra sunerimę.
Naujienų agentūra „Jiji“ teigia, kad Japonijos ministro pirmininko kelionės turi būti patvirtintos parlamente, o pareigūnai nerimauja, kad gali būti sunku išlaikyti kelionės laiką paslaptyje.
„Jiji“ pranešė, kad Japonijos premjero asmens sargybinių galimybės nešiotis ginklus yra ribotos, be to, nėra teisinio pagrindo, pagal kurį šalies kariuomenė galėtų saugoti ministrą pirmininką užsienyje.