Daugiau nei tuzinas vienalyčių porų 2019 metais kreipėsi į apygardos teismus Japonijoje, siekdami tos pačios lyties asmenų santuokų pripažinimo.
Japonija vienintelė iš Didžiojo septyneto (G-7) šalių iki šiol nepripažįsta homoseksualių sąjungų.
Teismas šiauriniame Saporo mieste paskelbė pirmąją nutartį dėl minėtų ieškinių. Joje teismas atmetė prašymą kiekvienam iš ieškovų skirti po 1 mln. jenų (7,6 tūkst. eurų) žalai atlyginti. Ieškovai tvirtino, kad jiems neužtikrinamos tokios pat juridinės teisės, kaip heteroseksualioms poroms.
Tačiau nutartyje konstatuojama, kad neužtikrinant tos pačios lyties asmenų poroms būdų „naudotis bent dalimi iš santuokos sudarymo atsirandančių teisinių padarinių,.. pažeidžiamas [konstitucijos] 14-asis straipsnis“, kuriame sakoma, kad „visi žmonės lygūs įstatymui“.
„Negalėjau sulaikyti ašarų. Teismas nuoširdžiai išnagrinėjo mūsų problemą ir, manau, paskelbė iš tiesų gerą sprendimą“, – žurnalistams prie teismo rūmų sakė vienas iš ieškovų.
Visgi nutartyje rašoma, kad teismas netenkins reikalavimo atlyginti žalą.
Ieškovų advokatai, apsupti vaivorykštės spalvų vėliavų, prie teismo rūmų iškėlė plakatą, skelbiantį, kad ši nutartis yra „didžiulis žingsnis pirmyn siekiant santuokos lygybės“.
Opozicijos įstatymų leidėja Kanako Otsuji, viena iš nedaugelio japonų politikų, neslepiančių savo homoseksualumo, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė esanti „labai labai laiminga“ dėl teismo nutarties.
„Po šios nutarties raginu nacionalinį parlamentą, kaip įstatymų leidžiamąją valdžios šaką, apsvarstyti pasiūlytą civilinio kodekso pataisą, kuria siekiama, kad tos pačios lyties asmenų santuokos taptų įmanomos“, – rašė ji.
„Partnerystės“ pažymėjimai
Japonijos konstitucijoje rašoma, kad „santuoka gali būti sudaroma tik abiejų lyčių abipusiu sutarimu, ir ji palaikoma abipusiu bendradarbiavimu, užtikrinant lygias vyro ir žmonos teises".
Vyriausybė sako, jog tai reiškia, kad konstitucija ar civilinė teisė „nenumato“ tos pačios lyties asmenų santuokos.
Tačiau ieškovų advokatai ir kai kurie kiti teisės ekspertai tvirtina, kad konstitucijoje nėra nieko, kas draustų homoseksualių porų santuokas.
Anot jų, 1947 metais priimta Japonijos pokario konstitucija tik įtvirtina būsimų sutuoktinių lygybę ir draudžia prievartines santuokas.
Iš viso 14 porų, tarp jų trys, kurių bylą nagrinėjo Saporo teismas, yra pateikusios ieškinius dėl tos pačios lyties asmenų santuokų pripažinimo, nurodo laikraštis „Mainichi Shimbun“.
Istoriškai Japonija buvo gana tolerantiška homoseksualumui. Istoriniuose šaltiniuose minimi atvejai, kai feodalizmo laikais samurajų kariai turėjo meilužių vyrų. Tačiau nuo XIX amžiaus industrializuojant ir modernizuojant Japoniją vis labiau buvo perimamas nepalankus Vakarų požiūris į homoseksualumą.
Proveržis įvyko 2015 metais, kai Tokijo Šibujos rajono merija pradėjo išduoti tos pačios lyties asmenų poroms simboliškus „partnerystės“ pažymėjimus. Šibujos pavyzdžiu pasekė kai kurios kitos savivaldybės.
Tačiau ne visos tos pačios lyties asmenų poros Japonijoje gyvena rajonuose, kur išduodami tokie pažymėjimai, todėl, pavyzdžiui, gali susidurti su kliūtimis norėdami ligoninėje aplankyti savo partnerį, nes jų santykiai teisiškai nepripažįstami.