Liberalų demokratų partija ir jos koalicijos partnerė „Komeito“ Patarėjų Rūmuose iš viso gavo 71 iš 124 vietų, dėl kurių buvo varžomasi sekmadienį.
Minėtos dvi partijos turi 70 iš maždaug pusės vietų, į kurias nauji nariai nebuvo renkami, tad po liepos 28-osios, kai baigsis dalies įstatymų leidėjų šešerių metų kadencija, valdančioji koalicija iš viso turės 141 atstovą aukštuosiuose parlamento rūmuose.
Tuo metu opozicija iš viso turės 104 mandatus.
Iš 370 kandidatų, pretendavusių į 124 vietas, 74 buvo išrinkti mažoritarinėse apygardose, o dar 50 – pagal partijų sąrašus.
Pasak vietos žiniasklaidos, rinkėjų aktyvumas sekmadienį buvo vienas žemiausių pastaraisiais metais: prie balsadėžių atėjo 48,8 proc. japonų.
Paskelbus rinkimų rezultatus, Sh.Abe pareiškė: „Šiuose rinkimuose į aukštuosius rūmus buvo kalbama ne apie dviejų trečdalių vietų užėmimą, o apie stabilumo palaikymą. Pasiekėme šį tikslą. Dabar pamėginsime užsitikrinti dviejų trečdalių įstatymų leidėjų paramą konstitucijos pataisai per diskusijas Konstitucijos komitete. Paklausėme rinkėjų, ar jie nori diskusijų,.. ir jie davė mums daugumą. Todėl norėtume surengti išsamią diskusiją.“
Tuo metu didžiausios opozicinės centro kairiosios Japonijos konstitucinės demokratų partijos vadovas Yukio Edano vylėsi aktyvesnio opozicijos bendradarbiavimo.
„Norėtume dar labiau sustiprinti opozicinių partijų bendradarbiavimą, kad per kitus rinkimus galėtume pabandyti tapti valdančiąja jėga“, – pareiškė jis.
Valdantysis blokas aukštuosiuose rūmuose siekė užsitikrinti dviejų trečdalių daugumą, kad pasiūlytų konstitucijos pataisą dėl savigynos pajėgų ir surengtų nacionalinį referendumą.
Dabartinė konstitucija draudžia Japonijai dalyvauti kare ir turėti kariuomenę.
Tokia dar po Antrojo pasaulinio karo Jungtinių Valstijų primesta nuostata yra populiari Japonijos visuomenėje, tačiau idėją keisti konstituciją gaivina nacionalistai, tokie kaip Sh. Abe, manantys, kad konstitucija yra pasenusi ir baudžianti šalį.
