Japonų gynybos ministras Yasukazu Hamada ir jo kolega iš Kinijos Li Shangfuapie 20 minučių kalbėjosi per karštąją liniją pirmą kartą nuo jos įsteigimo kovo 31 dieną, pranešė Japonijos gynybos ministerija.
Abu ministrai palankiai įvertino tai, kad karštoji linija pradėta naudoti, ir patvirtino „jūrų ir oro ryšių mechanizmo“, į kurį įeina karštoji linija, svarbą stiprinant abiejų šalių pasitikėjimą ir išvengiant nenumatytų situacijų.
Tokijas ir Pekinas ginčijasi dėl mažų Japonijos kontroliuojamų salų Rytų Kinijos jūroje, kurias Japonija vadina Senkaku, o Kinija – Diaoju. Kinija nuolat siunčia pakrančių apsaugos laivus ir lėktuvus į aplink salas esančius vandenis ir oro erdvę.
Kinijos karinis laivynas taip pat reguliariai apiplaukia Japonijos pakrantes, kartais dalyvaudamas bendrose karinėse pratybose su Rusija, o tai kelia Tokijo nepasitenkinimą. Japonija vis labiau nerimauja dėl įtampos aplink savivaldų Taivaną, kurį Pekinas laiko savo teritorija, kurią žada vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.
Y. Hamada, atkreipdamas dėmesį į ginčą dėl salų ir kitus Japonijos ir Kinijos nesutarimus, sakė, kad atviras bendravimas tarp jų yra būtinas, ypač kai jų santykiai nėra tokie geri.
Y. Hamada ir Li Shangfu taip pat įsitikino, kad karštoji linija veikia tinkamai, ir susitarė toliau palaikyti ryšius tarp savo gynybos institucijų.
2018 metais karštosios linijos idėją pirmieji aptarė tuometiniai ministrai pirmininkai Shinzo Abe ir Li Keqiangas, kad būtų išvengta atsitiktinių jų kariuomenių susidūrimų.
