„Rytoj (antradienį) norėtume surengti atitinkamų ministrų susitikimą, kad galėtume priimti sprendimą dėl vandens išleidimo pradžios, patvirtinę, kaip vykdomos pastangos užtikrinti saugą ir pašalinti žalą reputacijai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ekonomikos, prekybos ir pramonės ministras Yasutoshi Nishimura (Jasutošis Nišimura).
„Atitinkami ministrai aptars ir pasidalins informacija apie tai, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis, ir, remdamiesi šiomis diskusijomis, norėtume priimti sprendimą dėl laiko“, – teigė jis.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) sekmadienį lankydamasis atominėje elektrinėje sakė, kad jokia data dar nenustatyta.
Keli Fukušimos „Daiichi“ elektrinės reaktoriai išsilydė po to, kai aušinimo sistemos buvo pažeistos galingo 2011 metais įvykusio cunamio.
Kilusi branduolinė avarija buvo didžiausia po Černobylio AE katastrofos, o jos padarinių likvidavimo darbai truko daugiau nei dešimtmetį, tačiau dauguma teritorijų, kurios dėl radiacijos buvo paskelbtos uždraustomis, dabar vėl atidarytos.
Nuo to laiko, kai 2011 metais Fukušimos elektrinę sugriovė žemės drebėjimas ir cunamis, per kuriuos žuvo 18 tūkst. žmonių, susikaupė apie 1,34 mln. tonų vandens, kuris prilygsta daugiau nei 500 olimpinių plaukimo baseinų.
Jėgainės operatorė TEPCO teigia, kad šiuo metu apie tūkstantis plieninių rezervuarų yra pilni vandens, todėl ji nori palaipsniui pradėti išleisti vandenį į Ramųjį vandenyną povandeniniu vamzdžiu.
TEPCO sako, kad pavojingi radioaktyvūs elementai buvo išfiltruoti ir kad vanduo, kurį ji planuoja išleisti į aplinką, yra saugus. Tai patvirtino ir Jungtinių Tautų atominės energijos agentūra.
Liepą Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) teigė, kad Japonijos planas per kelis dešimtmečius išleisti išvalytą vandenį iš Fukušimos AE į jūrą atitinka tarptautinius standartus ir turės nereikšmingą radiologinį poveikį.
„Kontroliuojamas laipsniškas išvalyto vandens išleidimas į jūrą (...) turėtų nereikšmingą radiologinį poveikį žmonėms ir aplinkai“, – nurodė TATENA.
Kinija, kuri yra didžiausia Japonijos jūros gėrybių rinka, piktai reagavo į planuojamus veiksmus ir uždraudė maisto produktų siuntas iš 10 Japonijos prefektūrų, o iš kitų šalių importuojamus produktus pradėjo tikrinti dėl radiacijos.
Japonijos ir Kinijos žiniasklaida, remdamasi kinų muitinės duomenimis, pranešė, kad dėl šių ilgai trunkančių patikrinimų praėjusį mėnesį Japonijos jūros gėrybių importas į Kiniją sumažėjo 30 procentų.
Daugelis Japonijos žuvininkystės pramonės atstovų nepritaria tokiam žingsniui, nerimaudami, kad toks išmetimas dar kartą smarkiai pakenks Japonijos jūros gėrybių reputacijai užsienyje.
F. Kishida pažadėjo skirti 30 mlrd. jenų (189,74 mln. eurų) fondą, iš kurio vietos žvejai gaus kompensacijas už reputacijai padarytą žalą.
Pirmadienį po susitikimo su nacionalinio žuvininkystės kooperatyvo vadovu Masanobu Sakamoto (Masanobu Sakamotu) jis teigė, kad vyriausybė „ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų saugumą, užkirstų kelią žalai reputacijai ir padėtų išsaugoti žmonių pragyvenimo šaltinį, ir šiuo tikslu pateikėme paaiškinimus“.
Japonija ištisus mėnesius stengėsi įgauti visuomenės namuose ir užsienyje pasitikėjimą – nuo gyvų transliacijų, rodančių apdorotame vandenyje gyvenančias žuvis, iki pastangų kovoti su dezinformacija internete.
Visuomenės susirūpinimas tebėra didelis ir Pietų Korėjoje, tačiau jos vyriausybė, siekianti atšildyti santykius su Japonija, pareiškė, kad peržiūrėjusi planą nustatė, jog jis atitinka tarptautinius standartus.
Apdoroto vandens išleidimas – anot TEPCO, ne daugiau kaip 500 tūkst. litrų per dieną – yra tik vienas iš avarijos likvidavimo etapų.
Daug pavojingesnė užduotis – pašalinti radioaktyvias nuolaužas ir labai pavojingą branduolinį kurą iš trijų išsilydžiusių reaktorių.
