Portalo šaltinių teigimu, tyrėjai koncentruojasi į galimybę, kad D.Trumpo kampanijos nariai nurodė Rusijos kibernetiniams agentams aktyviausiai veikti svarbiausiose svyruojančiose JAV valstijoje.
Rinkimų rezultatai jose – Ohajuje, Pensilvanijoje, Floridoje ir kitose – ir nulėmė D.Trumpo pergalę.
Šiose valstijose D.Trumpo komandos nariai esą pastebėjo jiems netikėtai sumažėjusią paramą demokratams ir H.Clinton, o tokią tendenciją pasistengta sustiprinti padedant rusams.
Taip pat analizuojama versija, kad D.Trumpo patikėtiniai ar patarėjai galėjo padėti Kremliaus programišiams – beveik neabejotinai pasiųstiems Rusijos karinės žvalgybos – paviešinti tūkstančius pavogtų Demokratų partijos laiškų.
Tie laiškai buvo viešinami tinklalapyje „WikiLeaks“ keliomis porcijomis svarbiausiomis rinkimų kampanijos akimirkomis.
Ar Rusijos dezinformacijos ir melagingų naujienų kampanija buvo koordinuojama su D.Trumpo kampanijos komanda?
Vienas įtakingiausių demokratų Atstovų rūmų Žvalgybos komitete Adamas Schiffas teigė „McClatchy“, kad nori išsiaiškinti, ar Rusijos dezinformacijos ir melagingų naujienų kampanija buvo koordinuojama su D.Trumpo kampanijos komanda.
Iki rinkimų dienos – 2016 metų lapkričio 8-osios – automatizuota Kremliaus kibernetinė ataka, savo dydžiu neturėjusi precedento, milijonų JAV rinkėjų paskyras užtvindė dažniausiai suklastotomis naujienomis apie H.Clinton.
Anot „McClatchy“, kai kurie tyrėjai JAV Kongrese įtaria, kad rusų programišiai taikėsi ne apskritai į svyruojančias valstijas, bet net į kritiškai svarbias jų apygardas.
Masiškai naudojo „botus“
Rusijos programišiai savojoje kampanijoje masiškai naudojo automatizuotas kompiuterio programas, žinomas kaip „botai“.
Jie padėjo suefektyvinti suklastotos informacijos srautus – pavyzdžiui, vienoje „naujienoje“ paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis skelbta, esą H.Clinton vadovauja pedofilijos tinklui iš vienos picerijos Vašingtone.
O vienas „McClatchy“ šaltinis teigė, esą tyrėjai abejoja, ar rusai programišiai galėjo tiesiog patys vieni žinoti, „kur konkrečiai taikytis, kokios yra svarbiausios valstijos ir apygardos tose valstijose“.
Visi šaltiniai su portalu bendravo anonimiškai, kadangi Teisingumo departamento vykdomas tyrimas, kuriam vadovauja specialusis prokuroras Robertas Muelleris, yra konfidencialus. Tiesa, įtakingi demokratai Kongreso komitetuose, regis, laikosi panašios versijos.
„Noriu, kad Atstovų rūmai išsiaiškintų, ar D.Trumpo patarėjai padėjo Rusijai rengti kibernetines atakas ir taikytis į konkrečius rinkėjus“, – sakė A.Schiffas, taip pat norintis sužinoti, ar „Rusijos organizacijoms nebuvo teikiama kokia nors finansinė parama“.
Tarpininkas – J.Kushneris?
Čia svarbus D.Trumpo žento ir vyresniojo patarėjo J.Kushnerio vaidmuo. Šiuo metu jau aišku, kad jis yra sudominęs Teisingumo departamento tyrėjus – analizuojami ir jo nekilnojamojo turto sandoriai, ir praėjusių metų gruodžio susitikimai su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku.
Bet dabar, regis, jau skiriamas dėmesys ir jo kaip galimo tarpininko vaidmeniui Maskvai vykdant įtakos operacijas per rinkimų kampaniją.
Savaitgalį paaiškėjo, kad J.Kushneris, taip pat – Donaldas Trumpas jaunesnysis ir tuometis D.Trumpo kampanijos vadovas Paulas Manafortas 2016 metų birželį Niujorke buvo susitikę su ruse teisininke Natalija Veselnickaja.
Susitikimas, apie kurį pirmasis pranešė dienraštis „The New York Times“, buvo surengtas D.Trumpui jaunesniajam gavus laišką, kuriame jam buvo pažadėta H.Clinton diskredituojanti informacija – iš Rusijos vyriausybės.
D.Trumpas jaunesnysis, vėliau ir pats paviešinęs susirašinėjimą laiškais, atsakė: „Jei yra taip, kaip jūs sakote, man tai patinka.“
Beje, tą pačią N.Veselnickajos susitikimo su D.Trumpo patikėtiniais dieną, vos keliasdešimt minučių po susitikimo, kandidatas D.Trumpas tviteryje paskelbė pirmąją savo žinutę apie H.Clinton ir elektroninių laiškų skandalą. Ar tai gali būti ne atsitiktinumas?
Senato teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Ajovos valstijos respublikonas Chuckas Grassley ketvirtadienį jau pranešė, kad kviečia D.Trumpą jaunesnįjį liudyti.
Taikiniai – moterys ir afroamerikiečiai
Mike'as Carpenteris, sausį palikęs svarbų postą Pentagone, kur rūpinosi Rusijos reikalais, irgi turi įtarimų dėl galimo D.Trumpo kampanijos komandos ir Rusijos programišių bendradarbiavimo.
„Atrodo, kad būta ryškaus bendradarbiavimo tarp Rusijos propagandos mašinos ir asmenų JAV, kurie išmanė, kur reikia kreipti dezinformaciją“, – teigė M.Carpenteris.
M.Carpenteris: „Atrodo, kad būta ryškaus bendradarbiavimo tarp Rusijos propagandos mašinos ir asmenų JAV, kurie išmanė, kur reikia kreipti dezinformaciją.“
Jau prezidentu išrinktas D.Trumpas nuolat reiškia abejones dėl keturių pagrindinių ir didžiausių JAV žvalgybos agentūrų – Federalinio tyrimų biuro (FTB), Centrinės žvalgybos valdybos, Nacionalinio saugumo agentūros ir Nacionalinės žvalgybos direktorato – išvados, kad Rusija kišosi į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją.
Negana to, praėjusią savaitę, po pirmojo D.Trumpo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, paskelbta, kad JAV ir Rusija susitarė įkurti bendrą darbo grupę dėl kibernetinio saugumo. Tiesa, kiek vėliau D.Trumpas atsitraukė ir paskelbė netikintis, kad tai įmanoma.
Kongreso demokratai tuo metu vis drąsesni. Jie rodo vis daugiau ryžto ragindami tyrėjus išsiaiškinti, ar, pavyzdžiui, Rusijos programišiai, kurie pernai buvo įsilaužę į Ilinojaus, Arizonos ir kitų valstijų rinkėjų registracijos sistemas, perdavė duomenis D.Trumpo komandos nariams.
„Suprantu, kad Rusijos žvalgybos tarnybos galėjo išmokti naudotis „botais“. Bet klausimų kyla dėl to, ar jos galėjo žinoti, į kokias valstijas ir į kokius rinkėjus taikytis?“ – klausė Virdžinijai atstovaujantis senatorius Markas Warneris.
Jo teigimu, rusų programišiai, atrodo, aktyviai „bombardavo“ moteris ir afroamerikiečius dviejose iš trijų svarbiausių valstijų – Mičigane ir Viskonsine: „Ten demokratai nesuprato, kad gali nugalėti H.Clinton varžovas.“
Tose valstijose tinklų „Twitter“ ir „Facebook“ paieškos sistemas pernai staiga užplūdo didžiulis kiekis automatizuotų nuorodų ir pranešimų. Tai reiškė, kad vartotojai nebegalėjo atskirti tikrų naujienų nuo klastočių.
„Savo naujienų sraute staiga galėjai išvysti antraštes, kad „Clinton sunkiai serga“ ar kad „Clinton vagia pinigus iš Valstybės departamento“, – teigė M.Warneris.
Užteko nedidelio postūmio
Negana to, kampanija socialiniuose tinkluose prasidėjo D.Trumpui dar nelaimėjus respublikonų nominacijos – esą rusiškų „botų“ armija feisbuke ir tviteryje skelbė tūkstančius milijardieriui palankių žinučių.
Iš pradžių buvo skleidžiama dezinformacija apie kitus respublikonų kandidatus – Jebą Bushą, Marco Rubio, Lindsey Grahamą.
Buvęs FTB agentas Clintas Wattsas, kuris yra kibernetinio saugumo specialistas, tvirtina, kad tuo pat metu buvo skleidžiama dezinformacija apie kitus respublikonų kandidatus – Jebą Bushą, Marco Rubio, Lindsey Grahamą.
Anot „McClatchey“ šaltinių, pernai gegužę, kai ėmė aiškėti, kad D.Trumpas laimės partijos nominaciją, JAV žvalgybininkai „užkabino“ du Rusijos pareigūnus, diskutuojančius apie būdus, kaip skleisti H.Clinton žalingą informaciją.
Ypatingos sėkmės rusų programišių kampanijai net nereikėjo, mat svarbiausiose svyruojančiose valstijose D.Trumpas savo varžovę įveikė itin mažais skirtumais.
Jo persvara prieš H.Clinton Mičigane, Viskonsine ir Pensilvanijoje kartu sudėjus siekė tik 77,7 tūkst. balsų – iš viso šiose trijose valstijose balsavo 13,9 mln. rinkėjų.
Tad propagandininkams ir jų vedliams tereikėjo, kad savo nuomonę dėl to, už ką balsuos, pakeistų vos kelios dešimtys tūkstančių rinkėjų. Šiandien jau aišku, kad koncentruotos ir tikslingos pastangos davė vaisių.
