Jaunas informacinių technologijų specialistas Aleksejus ir jo draugė vestuvinių kostiumų dizainerė Valerija rugpjūčio 10-osios vakarą Minske važiavo susitikti su draugais. Netoli Puškino metro stoties jie įstrigo kamštyje: judėjimas sustojo šioje vietoje protestuotojams išėjus į gatves. Netoliese stovėjo OMON pareigūnai.
„Žmonės laukė automobiliuose, nes akcija buvo taiki. Kai kada išlipdavo iš automobilių, kad pramankštintų kojas, pasidalytų vandeniu. Buvo šeimų su vaikais“, – „Belsat“ sakė Valerija.
Kai iš pareigūnų pusės pradėjo aidėti sprogimai ir šūviai, pora ir toliau jautėsi pakankamai saugiai. Jiems pasirodė, kad situacija aštrėja, tačiau manė, kad įvykiai – kažkur toli ir jų nepaveiks.
„Mes nemanėme, kad į mus šaudys. Šalia kamštyje stovėjo miesto autobusai ir troleibusai, nors ir beveik tušti, bet mes negalvojome, kad šaudys į šitą pusę“, – pabrėžė Aleksejus.
Staiga į jų pusę atskriejo granata, atsitrenkė į mašiną ir sprogo.
„Sėdėjome automobilyje. Staiga pasigirsta smūgis ir tyla. Apkurtau, nieko nejaučiau ir nesupratau. Savęs nemačiau. Apsidairiau – visur aplink buvo kraujas. Iš Aleksejaus tiesiogine to žodžio prasme tekėjo kraujas. Mes iššokome iš automobilio ir nežinojome, kur bėgti. Ten bėgo žmonės, jie mums nurodė, kuria kryptimi bėgti. Be jų nebūtumėme galėję to padaryti“, – pasakojo Valerija.
Vairuotojo sėdynėje sėdėjusio Aleksejaus žodžiais, granata pataikė į sandūrą tarp priekinio stiklo ir stogo – kiek aukščiau nei jo veidas.
„Buvo blyksnis, o paskui tamsa ir tyla“, – sakė Aleksejus.
Jo nuomone, neįmanoma, kad granata būtų mesta rankiniu būdu. Esą tarp jų automobilio ir OMON pareigūnų buvo beveik 300 metrų atstumas – niekas ranka negalėtų numesti tokio atstumo.
„Panašu, kad jie šaudė iš mortyrų arba rankinių granatsvaidžių. Ir tyčia į žmones. Tuo pat metu negirdėjau jokių įspėjimų apie atakas ir šūvius“, – „Belsat“ tikino Aleksejus.
Prasidėjus chaosui ir panikai nebuvo galima išsikviesti greitosios pagalbos – telefono linija buvo perkrauta. Be to, gydytojams buvo sunku pasiekti sužeistuosius, nes keliai daugiausia liko užblokuoti. Minskiečių porą įsisodino taksi vairuotojas, kuris nemokamai vežiojo išsigandusius žmones iš įvykio vietos.
„Važiavome šalikele, ant vejos, praeiviai, eidami mūsų link, nesuprato, kur mes važiavome. Tuomet išlindau pro langą ir parodžiau žmonėms kruvinus drabužius. Pamatę juos žmonės pasitraukė“, – prisimena Valerija.
Vairuotojas Aleksejų ir Valeriją nuvežė į artimiausią medicinos įstaigą.
„Ten darbuotojai buvo šoke, tačiau mus priėmė ir iškvietė greitąją pagalbą“, – pridūrė Valerija.
Jauna pora buvo nuvežta į kariuomenės ligoninę, kur jiems buvo suteikta pagalba. Tačiau ten sklandė gandai, kad Tyrimų komitetą domina visos protestų aukos, todėl geriau ten nepasilikti.
„Aleksejus buvo labai stipriai sužeistas. Jo žaizdos buvo labai gilios, stipriai sužeista krūtinė, skylės rankose ir kojose, todėl jis turėjo pasilikti. O aš galėjau paeiti, todėl nusprendžiau grįžti namo“, – sakė Valerija.
Kitas dienas dienas Valerija važinėjo pas pažįstamus, kad perrištų jos žaizdas. Jie iš jos kojos ištraukė gabalėlį stiklo. Tačiau visą tą laiką ji prastai girdėjo, jai reikėjo lašinių ir antibiotikų, todėl Valerija kreipėsi į gydytoją, nukreipusį ją į ligoninę.
Merginai buvo diagnozuoti sprogimo sukelti sužeidimai, šrapnelio sužeidimai ant viršutinių ir apatinių galūnių, veide ir kakle, taip pat ausies būgnelio pažeidimas, kraujo išsiliejimas į akis, akyse rasti svetimkūniai.
„Su manimi daugiau ar mažiau taip. O Aleksejui plyšo ausies būgnelis, o jis muzikantas, groja grupėje. Jam tai – labai svarbu. Nežinau kaip jis, vargšas, susitvarkys“, – „Belsat“ pasakoja Valerija.
Aleksejus taip pat patyrė galvos, galūnių, krūtinės traumas, ant jo kūno gausu šrapnelio padarytų žaizdų.
„Tikiuosi, kad mes nukentėjome ne veltui... Labai norėtųsi, kad tai mūsų šalyje nebepasikartotų“, – pabrėžia Aleksejus.
Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijos pareigūnams paskelbus, kad prezidentu perrinktas Aliaksandras Lukašenka, į šalies gatves išėjo tūkstančiai su tokiais rezultatais nesutinkančių žmonių. Iš pradžių protestai buvo brutaliai malšinami, pirmosios dienomis, remiantis oficialiais duomenimis, sulaikyta apie 6,7 tūkst. žmonių.