Lietuvių paramą jis paminėjo atsakydamas į laikraščio „Le Figaro“ žurnalistės pastabą, esą artėjant Rusijos invazijai atrodė, kad V.Zelenskis ir aplinkiniai ja netikėjo.
V.Zelenskis teigė, kad visos žvalgybos ataskaitos ir įslaptinta informacija rodė, jog plataus masto Rusijos puolimo galimybė egzistavo visą laiką nuo 2014 metų.
Jis teigė, kad tapęs prezidentu pasakė sau, jog turi reaguoti, kad Krymo aneksijos scenarijus nepasikartotų likusioje Ukrainos dalyje.
„Todėl pamažu mažinau Rusijos įtaką informacinėje erdvėje, Rusijos įtaką parlamente ir sutvarkiau teisėsaugos institucijas. Nežinojome, kiek rusų agentų dirbo žvalgybos tarnybose ir kariuomenėje, bet turėjome juos išaiškinti. Turėjome rinktis, ir aš tai padariau“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Jis tikino, kad nuo 2018 metų bandė spręsti problemą diplomatiniu būdu vadinamajame Normandijos formate, kur dalyvavo Rusija, Ukraina, Vokietija ir Prancūzija.
„Dėl partnerių, kurie mane perspėjo dėl puolimo – ką jie padarė, kad to būtų išvengta? Prieš invaziją sutikau lietuvius, kurie man perdavė stingerius. Jie turėjo teisę man pasakyti, jog puolimas ruošiamas, nes jie mums padėjo. Bet kiti? Ką jie mums davė nuo 2014 metų? Ką jie padarė, kad būtų išvengta puolimo? Kodėl NATO neįsitraukė, jeigu žinojo, jog bus puolimas? Visos mūsų Europos partnerių diplomatinės pastangos žlugo. Likus dienai iki puolimo Prancūzija ir Vokietija vis dar tikino, jog Putinas pažadėjo jiems Ukrainos nepulti!“ – kalbėjo V.Zelenskis.
Lietuva priešlėktuvinių raketų „Stinger“ Ukrainai perdavė 2022 metų vasarį dar prieš Rusijai pradedant plataus masto puolimą.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis trečiadienį pirmą kartą nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į jo šalį, apsilankė Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, ragindamas sąjungininkus suteikti daugiau ginkluotės, ypač naikintuvų.
Vos antrą kartą nuo invazijos pradžios išvykęs į užsienį, V.Zelenskis praleido ceremonijų kupiną dieną Londone, kur susitiko su karaliumi Karoliu III ir kreipėsi į parlamentą.
Jo vizito į Prancūziją metu vyko vėlyva vakarienė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, prie jų prisijungė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
V.Zelenskio prašymai buvo tie patys – daugiau ginklų, ypač naikintuvų ir ilgesnio nuotolio raketų, ir greitesnis jų pristatymas.
