JAV akylai stebi Kiniją: ką nutekinti dokumentai atskleidė apie didžiausią konkurentę?

Daugelis išslaptintų dokumentų susiję su karu Ukrainoje ir Rusijos pastangomis pakreipti jį savo naudai. Tačiau dalis jų patvirtina spėliones bei parodo JAV įsiskverbimo mastą į Rusijos gynybos ministeriją ir privačią karinę bendrovę „Wagner“.

Anot dokumentų, su kuriais susipažino CNN žurnalistai, Vašingtonas Pekiną laiko „rimčiausiu ilgalaikiu iššūkiu tarptautinei tvarkai“. Išslaptintoje medžiagoje gausu nuorodų į Rusijos veiklą, tačiau joje taip pat netrūksta įžvalgų apie Pekino veiksmus, ypač JAV susirūpinimo dėl galimo Kinijos įsitraukimo į karą Ukrainoje kontekste.

Viešojoje erdvėje jau porą mėnesių sklando nerimas, kad artima Rusijos strateginė partnerė Kinija jau priėmė arba planuoja priimti sprendimą teikti karinę paramą Kremliaus karo veiksmams Ukrainoje.

Vieno dokumento įraše teigiama, kad Kinija gali pasinaudoti Ukrainos smūgiais taikiniams Rusijos gilumoje „kaip galimybe paversti NATO agresore ir gali padidinti savo pagalbą Rusijai, jei manys, kad išpuoliai buvo reikšmingi“.

„Kinija reaguotų griežčiau ir greičiausiai padidintų materialinių priemonių, kurias ji pasirengusi suteikti Rusijai, mastą ir apimtį, jei Ukrainos smūgiai smogtų didelės strateginės vertės vietovei arba, atrodo, būtų nukreipti prieš aukštus Rusijos vadovus“, – sakoma dokumente.

Reikšmingą Ukrainos ataką, kuriai būtų panaudoti JAV ar NATO narių ginklai, Pekinas tikriausiai vertintų kaip „rodančią, kad Vašingtonas yra tiesiogiai atsakingas už konflikto eskalavimą“, ir galbūt galėtų būti „dar vienas pateisinimas Kinijai teikti Rusijai letalinę pagalbą“.

„Reuters“/„Scanpix“/Nutekinti Pentagono dokumentai kelia nerimą tiek sąjungininkėms, tiek konkurentėms

JAV pareigūnai anksčiau yra komentavę, kad nenori suteikti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų sistemų, nes baiminasi, kad Kyjivas jas panaudos smūgiams Rusijos viduje. Ukraina savo ruožtu žadėjo šiam tikslui nenaudoti JAV suteiktų ginklų

Pekinas kol kas viešai nekomentavo dokumento nutekėjimo, tačiau apie jį šiek tiek rašė šalies žiniasklaida, įskaitant valstybės kontroliuojamą leidinį „People's Daily“.

„Pastaraisiais metais, nepaisant skandalų, susijusių su JAV vykdomu sąjungininkų sekimu, dėl kurių ne kartą kilo tarptautinės visuomenės pasipiktinimas, atrodo, kad JAV vis dar „nesustoja“, – sakoma minėto leidinio straipsnyje.

Žvalgybinė informacija apie Kiniją

Papildomos nuorodos į Kiniją paviešintuose dokumentuose nurodo, kad JAV stebi Kinijos ginklų kūrimo bei gamybos procesus ir karinio jūrų laivyno veiklą.

Viename iš jų pažymėtas vasario 25 d. atliktas „tobulinamosios“ DF-27, kuri jame apibūdinama kaip vidutinio nuotolio balistinių raketų klasės daugiafunkcinė hipergarsinė skraidyklė, skrydžio bandymas. Dokumente teigiama, kad yra „didelė tikimybė“, jog šis ginklas prasiskverbs pro JAV priešraketinę gynybą.

Ekspertų teigimu, hipergarsinio sklidimo raketos yra skirtos skristi daugiau nei penkis kartus didesniu nei garso greičiu ir gali manevruoti skrydžio metu, todėl jų beveik neįmanoma numušti.

Manoma, kad Kinija turi vieną pažangiausių pasaulyje hipergarsinių ginklų kūrimo programų.

Kitame dokumente pateikiama pastabų apie neseniai vykusį Liaudies išlaisvinimo armijos karinio jūrų laivyno dislokavimą, kuris, kaip pažymima dokumente, buvo pirmasis atvejis, kai sraigtasparnius gabenantis šturmo laivas „Yushen LHA-31“ buvo įtrauktas į išplėstinį teritorinį dislokavimą.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos ir Nikaragvos diplomatiniai lyderiai

CNN žurnalistai taip pat identifikavo, kad JAV, naudodamosi signalų žvalgybos priemonėmis, renka informaciją apie tai, kaip kitos šalys bendrauja su Kinija.

Signalų žvalgyba apima perimtus pranešimus, o Nacionalinio saugumo agentūra ją apibrėžia plačiai – kaip „žvalgybinę informaciją, gaunamą iš elektroninių signalų ir sistemų, kurias naudoja užsienio taikiniai, pavyzdžiui, ryšių sistemos, radarai ir ginklų sistemos“.

Viename signalinės žvalgybos ataskaitai priskiriamame dokumente teigiama, kad Jordanijos užsienio reikalų ministerija vasario pabaigoje planavo patikinti Pekiną dėl suinteresuotumo tęsti ekonominius santykius po to, kai Pekinas, kaip pranešama, pasiskundė, kad Kinijos bendrovės nedalyvauja šalies 5G tinklo diegime.

Iš nutekintų dokumentų paaiškėjo, kad Centrinėje Amerikoje įsikūrusi Nikaragva derasi su Kinijos bendrove dėl giliavandenio uosto statybos Karibų jūros pakrantėje, ir ši informacija lygiai taip pat priskiriama signalų žvalgybai.

Juose, nenurodant šaltinio, taip pat teigiama, kad Nikaragva „tikriausiai svarstytų galimybę pasiūlyti Pekinui prieigą prie savo jūrų laivyno mainais į ekonomines investicijas“. Tačiau pažymima, jog Kinija nėra pareiškusi siekio įsigyti užjūrio bazių ar karinių prieigų šioje šalyje.

Teisingumo departamentas komentavo, kad vis dar tiria, kaip dokumentai atsidūrė socialinės žiniasklaidos svetainėse.

JAV gynybos departamentas savaitgalį paskelbtame pareiškime teigė, kad „toliau tikrina ir vertina“ dokumentų pagrįstumą, taip pat deda „tarpžinybines pastangas“, kad nustatytų jų poveikį JAV ir jos sąjungininkams bei partneriams.