Sulaikytas išdavyste įtariamas buvęs saugumo tarnybos pareigūnas, V.Zelenskis atleido du aukštas pareigas ėjusius bendražygius

Pasak Ukrainos prezidento, yra didelis išdavikų skaičius tarp prokurorų ir pareigūnų, kurie liko okupuotoje teritorijoje ir dirba Rusijos naudai.

Vakariniame kreipimesi Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiandien jam buvo pranešta apie dar vienos operacijos prieš priešui dirbančius nusikaltėlius rezultatus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Valstybinio tyrimų biuro darbuotojai kartu su Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojais sulaikė buvusį saugumo tarnybos valdybos vadovą Krymo autonominėje respublikoje. Šį asmenį atleidau iš darbo dar prieš prasidedant plataus masto invazijai ir, kaip matote, šis sprendimas buvo visiškai pagrįstas. Surinkta pakankamai įrodymų, kad asmeniui būtų pranešta apie įtarimus dėl valstybės išdavystės. Visi jo nusikalstami veiksmai užfiksuoti dokumentuose. Viskas, ką jis padarė per šiuos mėnesius ir anksčiau, bus tinkamai teisiškai įvertinta“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Prezidentas pridūrė, kad „visi, kurie kartu su juo priklausė nusikalstamai grupei, veikusiai Rusijos Federacijos interesais, taip pat bus patraukti atsakomybėn“.

„Visų pirma, kalbame apie slaptos informacijos perdavimą priešui ir kitus bendradarbiavimo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis faktus“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Trys suaugusieji ir trys vaikai buvo sužeisti po to, kai Rusijos okupantai apšaudė du miestelius Donbase.

Apie tai pranešė Ukrainos Generalinės prokuratūra „Telegram“ tinkle.

Karas prieš Ukrainą taip susilpnino Rusijos kariuomenę, kad Kremlius naujam puolimui bus pasirengęs tik po dvejų metų, sekmadienį pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

Pasak ministro, cituoto dienraščio NRA, įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas vasarį prasidėjusiai Maskvos invazijai suteikė Latvijai laiko pasirengti potencialiai Rusijos agresijai.

„Vargu ar kas nors tikėjo, kad įsiveržimas ir vėlesnis karas, prilygstantis ankstesniems pasauliniams karams, yra įmanomi. Mūsų kaimyninė šalis įrodė, kad ir mes turime būti pasirengę ginti savo teritoriją nuo brutalios ir gausios persvaros“, – pabrėžė A.Pabrikas.

Tokius pareiškimus jis padarė Latvijai planuojant sustiprinti savo kariuomenę – be kita ko, grąžinant visuotinę karo tarnybą, kurios šalis atsisakė 2006 metais.

Šio mėnesio pradžioje A.Pabrikas pareiškė, kad privalomąją tarnybą ketinama palaipsniui įvesti per penkerius metus.

Ryga siekia taip padidinti gynybos potencialą, kad ginkluotosios pajėgos karo sąlygomis turėtų 50 tūkst. profesionalių karių. 

Nacionalinės policijos valdybos Kyjivo srityje viršininkas Andrijus Nyebitovas pranešė, kad Kyjivo srityje jau rasti 1346 nuo pagrobėjų rankos žuvusių civilių gyventojų kūnai.

Pasak jo, apie 300 žmonių laikomi dingusiais be žinios.

Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad jo šaliai „sisteminę grėsmę“ kelia Ukrainos ir NATO atsisakymas pripažinti Krymo pusiasalio aneksijos teisėtumą.

Rusija „turi teisę į prevencinę savigyną, to reikia nepamiršti“, – per susitikimą su veteranais sakė D.Medvedevas; jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Medvedevas

„Jei kuri nors kita valstybė – nesvarbu, ar tai būtų Ukraina, ar NATO šalys – mano, kad Krymas nepriklauso Rusijai, mums tai yra sisteminė grėsmė“, – pabrėžė buvęs rusų premjeras ir prezidentas.

Pasak jo, kiekviena valstybė turi teisę imtis „prevencinių veiksmų karinei grėsmei pašalinti“.

Liepos pradžioje D.Medvedevas teigė, kad prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą su Maskva „pradėta iš tikrųjų skaitytis“.

Melitopolyje okupantai renka duomenis proukrainietiškai nusiteikusių piliečių deportacijai ir toliau ruošiasi Rusijos pseudoreferendumui.

Apie tai pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Tie žmonės, kurie palaiko Ukrainą, sako, kad jiems patinka Ukrainoje, kalba ukrainietiškai ar turi bent kiek proukrainietiškų bruožų, bus iškeldinti iš laikinai okupuotos teritorijos. Tai yra deportacija. Jie nori deportuoti mus iš mūsų namų, nes esame ukrainiečiai“, – sako I.Fiodorovas.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vakarai pradėjo sankcijų karą prieš Rusiją. Analitikai mano, kad artimiausi mėnesiai bus lemiami šioje konfrontacijoje.

Apie tai praneša „The Wall Street Journal“.

Dėl sankcijų karo nuostolių patiria visi: Rusija, JAV ir Europa. Tačiau kol kas Rusija nukentėjo labiau, nes jos ekonomika šiemet smarkiai susitrauks, o pragyvenimo išlaidos didės.

Tuo pat metu Vakarų šalys taip pat patiria didelių išlaidų. Energijos kainos čia smarkiai išaugo ir iki žiemos dar labiau padidės.

„Artimiausi mėnesiai bus lemiami nustatant, kas šiame ekonominiame kare įgis pranašumą“, – sakė analitikai.

Vakarų šalys nėra sukaupusios ginklų ilgalaikiam ir intensyviam karui. Ginklų bendrovės dabar laukia „aiškaus paklausos signalo“ iš vyriausybių, kad galėtų įsitikinti, ar karinė pramonė ir toliau galės neatsilikti nuo ginklų tiekimo tempo.

Sako bendrovės „Northrop Grumman“ vykdomoji direktorė Cathy Warden, kurią cituoja „Financial Times“.

„Northrop Grumman“ yra viena didžiausių pasaulyje bendrovių, su kuriomis Pentagonas sudaręs sutartis.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas sekmadienį paskelbtame interviu „saviapgaule“ pavadino speliones, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga ar galėtų būti nužudytas.

JK Konservatorių partijai renkant premjero Boriso Johnsono įpėdinį, admirolas Tony Radakinas taip pat pareiškė, kad būsimasis šalies vadovas turėtų žinoti, jog Rusija kelia ne vieną dešimtmetį tvyrosiančią „didžiausią grėsmę“ Didžiajai Britanijai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Manau, kad kai kurie komentarai, kad jo savijauta yra prasta ar kad kažkas tikrai ketina jį nužudyti arba nušalinti, yra saviapgaulė“, – apie V.Putiną kalbėjo gynybos štabo viršininkas interviu visuomeniniam transliuotojui BBC.

„Būdami kariniai profesionalai, matome gana stabilų režimą Rusijoje. Prezidentas Putinas sugebėjo užgniaužti bet kokią opoziciją, matome nuo V. Putino priklausančią hierarchiją, todėl niekas viršuje neturi motyvacijos mesti iššūkį prezidentui Putinui“, – pridūrė T.Radakinas, pavadinęs tokią situaciją „niūria“.

Rusijos sausumos pajėgos dabar gali kelti mažesnę grėsmę, atsižvelgiant į jų nesėkmes, patirtas per karą Ukrainoje, pareiškė britų kariuomenės vadas.

Jo duomenimis, per invaziją jau žuvo ar buvo sužeisti 50 tūkst. rusų karių, buvo sunaikinta beveik 1,7 tūkst. rusiškų tankų ir apie 4 tūkst. šarvuočių.

„Tačiau Rusija išlieka branduolinė galybė. Ji turi kibernetinių pajėgumų, ji turi kosminių pajėgumų ir vykdo tam tikras povandenines programas, kad galėtų kelti grėsmę povandeniniams kabeliams, leidžiantiems informacijai sklisti po visą pasaulį“, – sakė T.Radakinas.

Anot jo, karas Ukrainoje bus svarbiausia tema per rugsėjo 6 dieną pareigas pradėsiančio eiti B. Johnsono įpėdinio pasitarimus su kariuomene.

„Turėsime priminti ministrui pirmininkui apie jo nepaprastą atsakomybę, kadangi JK yra branduolinė galybė. Tai yra dalis naujojo britų ministro pirmininko iniciacijos dalis“, – pabrėžė admirolas.

Per interviu T.Radakinas taip pat buvo paklaustas apie BBC tyrimą, kurio metu nustatyta, kad JK elitinės Specialiosios oro tarnybos (SAS) komandosai prieš dešimtmetį įtartinomis aplinkybėmis nukovė mažiausiai 54 afganistaniečius. Britanijos kariuomenės vadovybė susirūpinimą dėl tų incidentų nutildė.

Pasak T.Radakino, karo policija jau nustatė, kad „to neįvyko“, bet vėl atliktų tyrimą, jei atsirastų naujų konkrečių įrodymų.