Sulaikytas išdavyste įtariamas buvęs saugumo tarnybos pareigūnas, V.Zelenskis atleido du aukštas pareigas ėjusius bendražygius

Pasak Ukrainos prezidento, yra didelis išdavikų skaičius tarp prokurorų ir pareigūnų, kurie liko okupuotoje teritorijoje ir dirba Rusijos naudai.

Vakariniame kreipimesi Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiandien jam buvo pranešta apie dar vienos operacijos prieš priešui dirbančius nusikaltėlius rezultatus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Valstybinio tyrimų biuro darbuotojai kartu su Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojais sulaikė buvusį saugumo tarnybos valdybos vadovą Krymo autonominėje respublikoje. Šį asmenį atleidau iš darbo dar prieš prasidedant plataus masto invazijai ir, kaip matote, šis sprendimas buvo visiškai pagrįstas. Surinkta pakankamai įrodymų, kad asmeniui būtų pranešta apie įtarimus dėl valstybės išdavystės. Visi jo nusikalstami veiksmai užfiksuoti dokumentuose. Viskas, ką jis padarė per šiuos mėnesius ir anksčiau, bus tinkamai teisiškai įvertinta“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Prezidentas pridūrė, kad „visi, kurie kartu su juo priklausė nusikalstamai grupei, veikusiai Rusijos Federacijos interesais, taip pat bus patraukti atsakomybėn“.

„Visų pirma, kalbame apie slaptos informacijos perdavimą priešui ir kitus bendradarbiavimo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis faktus“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Trys suaugusieji ir trys vaikai buvo sužeisti po to, kai Rusijos okupantai apšaudė du miestelius Donbase.

Apie tai pranešė Ukrainos Generalinės prokuratūra „Telegram“ tinkle.

Karas prieš Ukrainą taip susilpnino Rusijos kariuomenę, kad Kremlius naujam puolimui bus pasirengęs tik po dvejų metų, sekmadienį pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

Pasak ministro, cituoto dienraščio NRA, įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas vasarį prasidėjusiai Maskvos invazijai suteikė Latvijai laiko pasirengti potencialiai Rusijos agresijai.

„Vargu ar kas nors tikėjo, kad įsiveržimas ir vėlesnis karas, prilygstantis ankstesniems pasauliniams karams, yra įmanomi. Mūsų kaimyninė šalis įrodė, kad ir mes turime būti pasirengę ginti savo teritoriją nuo brutalios ir gausios persvaros“, – pabrėžė A.Pabrikas.

Tokius pareiškimus jis padarė Latvijai planuojant sustiprinti savo kariuomenę – be kita ko, grąžinant visuotinę karo tarnybą, kurios šalis atsisakė 2006 metais.

Šio mėnesio pradžioje A.Pabrikas pareiškė, kad privalomąją tarnybą ketinama palaipsniui įvesti per penkerius metus.

Ryga siekia taip padidinti gynybos potencialą, kad ginkluotosios pajėgos karo sąlygomis turėtų 50 tūkst. profesionalių karių. 

Nacionalinės policijos valdybos Kyjivo srityje viršininkas Andrijus Nyebitovas pranešė, kad Kyjivo srityje jau rasti 1346 nuo pagrobėjų rankos žuvusių civilių gyventojų kūnai.

Pasak jo, apie 300 žmonių laikomi dingusiais be žinios.

Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad jo šaliai „sisteminę grėsmę“ kelia Ukrainos ir NATO atsisakymas pripažinti Krymo pusiasalio aneksijos teisėtumą.

Rusija „turi teisę į prevencinę savigyną, to reikia nepamiršti“, – per susitikimą su veteranais sakė D.Medvedevas; jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Medvedevas

„Jei kuri nors kita valstybė – nesvarbu, ar tai būtų Ukraina, ar NATO šalys – mano, kad Krymas nepriklauso Rusijai, mums tai yra sisteminė grėsmė“, – pabrėžė buvęs rusų premjeras ir prezidentas.

Pasak jo, kiekviena valstybė turi teisę imtis „prevencinių veiksmų karinei grėsmei pašalinti“.

Liepos pradžioje D.Medvedevas teigė, kad prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą su Maskva „pradėta iš tikrųjų skaitytis“.

Melitopolyje okupantai renka duomenis proukrainietiškai nusiteikusių piliečių deportacijai ir toliau ruošiasi Rusijos pseudoreferendumui.

Apie tai pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Tie žmonės, kurie palaiko Ukrainą, sako, kad jiems patinka Ukrainoje, kalba ukrainietiškai ar turi bent kiek proukrainietiškų bruožų, bus iškeldinti iš laikinai okupuotos teritorijos. Tai yra deportacija. Jie nori deportuoti mus iš mūsų namų, nes esame ukrainiečiai“, – sako I.Fiodorovas.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vakarai pradėjo sankcijų karą prieš Rusiją. Analitikai mano, kad artimiausi mėnesiai bus lemiami šioje konfrontacijoje.

Apie tai praneša „The Wall Street Journal“.

Dėl sankcijų karo nuostolių patiria visi: Rusija, JAV ir Europa. Tačiau kol kas Rusija nukentėjo labiau, nes jos ekonomika šiemet smarkiai susitrauks, o pragyvenimo išlaidos didės.

Tuo pat metu Vakarų šalys taip pat patiria didelių išlaidų. Energijos kainos čia smarkiai išaugo ir iki žiemos dar labiau padidės.

„Artimiausi mėnesiai bus lemiami nustatant, kas šiame ekonominiame kare įgis pranašumą“, – sakė analitikai.

Vakarų šalys nėra sukaupusios ginklų ilgalaikiam ir intensyviam karui. Ginklų bendrovės dabar laukia „aiškaus paklausos signalo“ iš vyriausybių, kad galėtų įsitikinti, ar karinė pramonė ir toliau galės neatsilikti nuo ginklų tiekimo tempo.

Sako bendrovės „Northrop Grumman“ vykdomoji direktorė Cathy Warden, kurią cituoja „Financial Times“.

„Northrop Grumman“ yra viena didžiausių pasaulyje bendrovių, su kuriomis Pentagonas sudaręs sutartis.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas sekmadienį paskelbtame interviu „saviapgaule“ pavadino speliones, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga ar galėtų būti nužudytas.

JK Konservatorių partijai renkant premjero Boriso Johnsono įpėdinį, admirolas Tony Radakinas taip pat pareiškė, kad būsimasis šalies vadovas turėtų žinoti, jog Rusija kelia ne vieną dešimtmetį tvyrosiančią „didžiausią grėsmę“ Didžiajai Britanijai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Manau, kad kai kurie komentarai, kad jo savijauta yra prasta ar kad kažkas tikrai ketina jį nužudyti arba nušalinti, yra saviapgaulė“, – apie V.Putiną kalbėjo gynybos štabo viršininkas interviu visuomeniniam transliuotojui BBC.

„Būdami kariniai profesionalai, matome gana stabilų režimą Rusijoje. Prezidentas Putinas sugebėjo užgniaužti bet kokią opoziciją, matome nuo V. Putino priklausančią hierarchiją, todėl niekas viršuje neturi motyvacijos mesti iššūkį prezidentui Putinui“, – pridūrė T.Radakinas, pavadinęs tokią situaciją „niūria“.

Rusijos sausumos pajėgos dabar gali kelti mažesnę grėsmę, atsižvelgiant į jų nesėkmes, patirtas per karą Ukrainoje, pareiškė britų kariuomenės vadas.

Jo duomenimis, per invaziją jau žuvo ar buvo sužeisti 50 tūkst. rusų karių, buvo sunaikinta beveik 1,7 tūkst. rusiškų tankų ir apie 4 tūkst. šarvuočių.

„Tačiau Rusija išlieka branduolinė galybė. Ji turi kibernetinių pajėgumų, ji turi kosminių pajėgumų ir vykdo tam tikras povandenines programas, kad galėtų kelti grėsmę povandeniniams kabeliams, leidžiantiems informacijai sklisti po visą pasaulį“, – sakė T.Radakinas.

Anot jo, karas Ukrainoje bus svarbiausia tema per rugsėjo 6 dieną pareigas pradėsiančio eiti B. Johnsono įpėdinio pasitarimus su kariuomene.

„Turėsime priminti ministrui pirmininkui apie jo nepaprastą atsakomybę, kadangi JK yra branduolinė galybė. Tai yra dalis naujojo britų ministro pirmininko iniciacijos dalis“, – pabrėžė admirolas.

Per interviu T.Radakinas taip pat buvo paklaustas apie BBC tyrimą, kurio metu nustatyta, kad JK elitinės Specialiosios oro tarnybos (SAS) komandosai prieš dešimtmetį įtartinomis aplinkybėmis nukovė mažiausiai 54 afganistaniečius. Britanijos kariuomenės vadovybė susirūpinimą dėl tų incidentų nutildė.

Pasak T.Radakino, karo policija jau nustatė, kad „to neįvyko“, bet vėl atliktų tyrimą, jei atsirastų naujų konkrečių įrodymų.

Sekmadienio popietę Zaporižios regione girdėjosi sprogimai.

Regiono karinė administracija skelbia, kad Rusijos karinės pajėgos paleido kelias raketas. Šaudyta ties fronto linija.

Apie aukas ir sužeistuosius nepranešama. Taip pat neskelbiama apie patirtą žalą infrastruktūrai.

Rusijos valstybinė televizija apie raketų smūgį Vinycoje, per kurį žuvo 23 žmonės, įskaitant kelis vaikus, pranešė, kaip įprasta, pateikdama paniekinančią dezinformaciją ir apsimesdama, kad bet kokie teiginiai apie civilių žūtis tėra „Ukrainos režimo“ propaganda, rašo britų leidinys „The Guardian“.

Įsiveržusios Rusijos pajėgos sekmadienį smogė raketomis pramoniniams objektams strategiškai svarbiame Ukrainos pietiniame Mykolajivo uostamiestyje, Maskvai siekiant užimti daugiau teritorijos šalies rytuose.

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė, kad raketos pataikė į pramonės ir infrastruktūros objektą šiame svarbiame laivų statybos centre Pietinio Bugo upės žiotyse. Iškart nebuvo paskelbta, ar kas nors nukentėjo.

Rusija pastarosiomis savaitėmis dažnai apšaudo Mykolajivą, siekdama susilpninti ukrainiečių gynybą.

Rusų kariuomenė yra užsibrėžusi tikslą atkirsti visą Ukrainos Juodosios jūros pakrantę iki pat Rumunijos sienos. Jei ši kampanija bus sėkminga, būtų suduotas triuškinantis smūgis Ukrainos ekonomikai ir prekybai, o Maskva galėtų sukurti sausumos tiltą į Moldovos separatistinį Padniestrės regioną, kur yra Rusijos karinė bazė.

Invazijos pradžioje ukrainiečių pajėgos atrėmė priešo bandymus užimti Mykolajivą, esantį netoli Juodosios jūros pakrantės tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir pagrindinio Ukrainos uosto Odesos.

Nuo to laiko Rusijos pajėgos nebebando įžengti į miestą, bet ir toliau apšaudo jį raketomis.

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas sekmadienį pranešė, kad Ukrainos kariai užkirto kelią Rusijos pastangoms priartėti prie svarbiausios Ukrainos tvirtovės Donecko srityje Slovjansko, taip pat kitiems išpuoliams regione.

Tokie pranešimai pasirodė, išvakarėse fronto linijoje besilankiusiam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu įsakius „toliau intensyvinti dalinių veiksmus visomis operatyvinėmis kryptimis“.

Po beveik 38 valandų ir 90 ugniagesių pastangų pagaliau užgesintas gaisras, kilęs vienoje Dnipro pramonės įmonėje po to, kai penktadienį į ją pataikė Rusijos raketa, „Facebook“ tinkle pranešė Dniepropetrovsko srities gubernatorius Valentinas Rezničenka.

Per raketos smūgį žuvo mažiausiai trys žmonės ir 16 žmonių buvo sužeista. 

Graikijos šiaurėje sekmadienį nukrito serbiškus ginklus gabenęs Ukrainos krovininis lėktuvas, o į sudužimo vietą buvo išsiųsti specialistai, turintys nustatyti, ar ten liko kokių nors pavojingų cheminių medžiagų ar sprogti galinčių krovinių. 

Graikijoje sudužo Ukrainos transporto lėktuvas

+2

Rusijos kariai toliau bombarduoja Gyvačių salą, pranešė Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinavimo centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Priešas nuolat ieško progų įrodyti, kad turi dar šiek tiek galios, kad įtikintų mus savo galia. O ką dar jis gali padaryti, jei ne retkarčiais išskristi ir bombarduoti Gyvačių salą? Okupantas bando įtikinti bent jau savo pačių narius, kad jie ją valdo ir kažkaip kontroliuoja“, – sakė ji.

Maskvai pareiškus, kad jos pajėgos intensyvins karines operacijas „visose veiklos srityse“, Rusija šiuo metu stiprina savo gynybines pozicijas okupuotose teritorijose Pietų Ukrainoje, sekmadienį pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Rusijos pajėgos perkelia gyvąją jėgą, karinę įrangą ir gynybines atsargas tarp Mariupolio ir Zaporižės, taip pat Chersone, o Melitopolyje didina saugumo priemones.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus praneša, kad du apgultus kaimus regione tebekontroliuoja Ukraina.

Tiesa, jis nedetalizuoja, kurie tai kaimai.

Rusų okupantai dviem raketomis smogė Charkivui bei apšaudė regioną, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.

„Apie 3 valandą pataikius 2 raketoms, užsidegė vienas iš penkiaaukščio pramoninio pastato aukštų. Nukentėjo 59 metų moteris, ji paguldyta į gydymo įstaigą“, – sako jis.

Per Indonezijoje vykusias Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą daugelio šalių atstovai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat paragino Maskvą nutraukti karą, sekmadienį paskelbtame baigiamajame pareiškime nurodė renginio šeimininkai.

Dvi dienas trukęs susitikimas kurortinėje Balio saloje baigėsi be bendro komunikato, nepavykus išspręsti nesutarimų su Rusija dėl ginkluoto konflikto Europoje.

Vakarų valstybės spaudė Maskvą dėl karinio puolimo, kaltindamos Rusiją sudavus stiprų smūgį pasaulio ekonomikai, o šalies technokratus – bendrininkavimu vykdant įtariamus karo nusikaltimus per invaziją.

„Daugelis narių sutiko, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtėjo ir susiduria su didelėmis kliūtimis dėl griežtai pasmerkto Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat paragino nutraukti karą“, – sakoma Džakartos pareiškime.

Indonezija, besiruošianti lapkritį organizuoti G-20 viršūnių susitikimą, laikosi neutralios užsienio politikos. Šalis pakeitė bendrą komunikatą 14 punktų šeimininkės pareiškimu, nepriskiriamu prie oficialių forumo dokumentų ir apibūdinančiu dalyvių nesutarimus. 

„Viena narė išreiškė nuomonę, kad sankcijos prisideda prie esamų iššūkių“, – sakoma pareiškime, tikriausiai turint omeny pačią Rusiją, neigiančią savo kaltę dėl dabartinių pasaulio ekonomikos sunkumų.

G-20 susitikimo dalyviai nepasiekė konsensuso ir dėl Rusijos invazijos paaštrintos pasaulinės maisto krizės, privedusios milijonus besivystančių šalių gyventojų prie bado slenksčio.

„Dauguma narių sutiko, kad grėsmingai didėja maisto ir energijos nepriteklius, – pabrėžė Indonezijos pareigūnai. – Daugelis narių yra pasirengusios imtis skubių kolektyvinių veiksmų.“

Bendro komunikato nepavyko parengti, prieš savaitę iš G-20 derybų Balyje dėl kritikos Maskvai išėjus rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Rusijos finansų ministras per šią savaitė vykusį susitikimą derėjosi virtualiai, o fiziškai dalyvavo renginyje tik jo pavaduotojas.

Kitose srityse visos narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą įgyvendinti tarptautinių mokesčių taisyklių pakeitimus, turinčius įsigalioti 2024 metais. G-20 atstovai taip pat sutiko koordinuoti COVID-19 pandemijos valdymo politiką, kovoti su augančia infliacija ir klimato kaita.

Kitas 20 pasaulio didžiausių ekonomikų finansų ministrų susitikimas vyks spalį Vašingtone.

Europos Sąjunga pirmadienį aptars galimybes sugriežtinti sankcijas Rusijai, Kyjivui pareiškus, kad Maskva naudoja didžiausią Europoje atominę elektrinę kaip bazę ginklams laikyti ir aplinkinėms Ukrainos teritorijoms apšaudyti.

Padėtis per invaziją užgrobtoje Zaporižios AE yra „itin įtempta“, pareiškė Ukrainos atominės energetikos agentūros vadovas Petro Kotinas. Jo teigimu, Rusijos pajėgos jėgainės teritorijoje dislokavo raketų kompleksų ir iš jų apšaudo Dnipro sritį.

Regiono gubernatorius Valentynas Rezničenka savo ruožtu pranešė, kad per „ugnies liūtį“ raketomis „Grad“ buvo smogta kai kuriems gyvenamiesiems rajonams.

Pasak V.Rezničenkos, „gelbėtojai po griuvėsiais rado du žuvusius žmones“ prie Dniepro upės esančiame Nikopolio mieste.

Besitęsiančiam konfliktui vis labiau aštrinant pasaulinę energetikos ir maisto krizę, ES užsienio reikalų ministrai svarsto galimybę uždrausti aukso pirkimą iš Rusijos. Tokią priemonę šaliai jau taiko Didysis septynetas (G-7).

Be to, į ES „juodąjį“ sąrašą gali būti įtraukta daugiau Rusijos veikėjų.

„Maskva turi ir toliau brangiai mokėti už savo agresiją“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pateikusi siūlomų priemonių paketą.

Anot vieno aukšto rango ES pareigūno, Briuselis pirmadienį tikriausiai pradės diskusijas šiuo klausimu, bet sprendimo tą pačią dieną nepriims.

Zaporižios sritį daugiausia kontroliuoja Maskva, o regiono neteisėtai primestos administracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė šiemet planuojantys referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

Sekmadienio naktį Mykolajive griaudėjo sprogimai, apie tai pranešė Nikolajevo meras Aleksandras Senkevičius.

Teigiama, kad 03.05 val. Mykolajive ir visame regione buvo paskelbtas oro atakos pavojus.

„Mykolajive įvyko apie 10 galingų sprogimų“, – pranešė meras.

Klaipėdai nusprendus Melnragėje esančią promenadą pavadinti Odesos vardu, šis Ukrainos miestas pasiūlė ir jau atvežė į Klaipėdą dovanų paminklą „Inkaras-širdis“, kuris būtų įrengtas minėtoje promenadoje.

Klaipėdos miesto savivaldybė birželį gavo Odesos miesto tarybos kreipimąsi dėl Odesos miesto turizmo simbolio paminklo „Inkaras-širdis“ perkėlimo į miestą partnerį Klaipėdą. Šis paminklas Klaipėdos miestui būtų perduodamas kaip dovana.

„Panašu, kad mūsų dovana taps iškilia jūsų promenados, kuri bus pavadinta Odesos vardu, puošmena“, – rašoma kreipimesi. 

Odesos miesto taryba rašte paprašė Klaipėdos miesto mero pasirašyto raštiško sutikimo dėl pasirengimo priimti paminklą „Inkaras-širdis“.

Šią savaitę Odesos miesto mero pavaduotojai Sergejus Tetiuchinas ir Dmitrijus Žemanas Klaipėdoje susitiko su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku ir oficialiai perdavė Odesos simbolį.

Dėl paminklo perėmimo savivaldybės žinion jau parengtas sprendimo projektas, jį turėtų tvirtinti Klaipėdos miesto taryba. 

Birželio pabaigoje posėdžiavusi Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija pasiūlė pritarti paminklo „Inkaras-širdis“ perėmimui. 

Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriaus specialistė Kristina Skiotytė-Radienė informavo komisijos narius, kad tokie skulptūriniai objektai „Inkaras –Širdis“ eksponuojami Odesoje, o kaip padėkos ženklai dovanojami miestams partneriams Europoje.

Komisijos nariai nusprendė savivaldybės administracijai pasiūlyti ieškoti geriausios vietos paminklo pastatymui prie Odesos promenados Melnragėje. Taip pat skelbti skulptūrinio objekto projektavimo ir pastatymo konkursą viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka. 

Kovo pabaigoje miesto taryba pritarė Klaipėdoje, Melnragėje, kopomis palei jūrą besidriekiantį taką pavadinti Odesos promenada.

Posėdžio metu Odesos vicemeras S. Tetiuchinas teigė, kad „visada žinojome, kad Lietuvoje gyvena mūsų draugai, bet dabar ši draugystė atsiskleidė iš tiesų. Klaipėda tai gabalėlis Odesos, o Odesa – gabalėlis Klaipėdos“ ir pažadėjo miestui padovanoti simbolinį paminklą.

Šeštadienio vakarą, apie 23 val., Graikijoje sudužo Ukrainai priklausantis karinis transporto lėktuvas An-12 su aštuonių žmonių įgula, praneša ukrainiečių naujienų tarnyba UNIAN.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kadras iš vaizdo medžiagos/Nukrito Ukrainos lėktuvas

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai savo naujausioje ataskaitoje pabrėžia, kad Rusijos gynybos ministerijos paskelbta operatyvinė pauzė greičiausiai reiškia, kad atnaujinamos antžeminės atakos keliomis judėjimo kryptimis. Pasak analitikų, mažai tikėtina, kad nutraukus operatyvinę pauzę bus masiškai didinamos antžeminės atakos visoje Ukrainoje, bet veikiau bus tęsiami riboti antžeminiai puolimai, daugiausia dėmesio skiriant Slovjansko-Siversko-Bachmuto kryptimi.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Kremlius galėjo įsakyti Rusijos pajėgoms perimti visos Charkivo srities kontrolę, nepaisant to, kad Rusijos tokios operacijos sėkmės tikimybė yra itin maža.