Keturių partijų – A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), Bavarijoje veikiančios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), Laisvųjų demokratų partijos (FDP) ir žaliųjų – derybos žlugo iš jų pasitraukus FDP.
Kas toliau? Realiausia, kad nauji rinkimai. Kanclerė jau pareiškė, kad nemato priežasčių pasitraukti iš pareigų, ir teigia mananti, kad naujas balsavimas Vokietijai būtų geresnė išeitis nei mažumos vyriausybės darbas.
Akivaizdu, kad dabartinė krizė yra didžiausias iššūkis A.Merkel, kuri šalies kanclere dirba jau 12 metų.
„Dabar atrodo visiškai nerealu, kad Merkel ilgai išsilaikys. O jei ir išsilaikys, kažin ar ji turės pakankamai galios, kad efektyviai valdytų“, – 15min teigė JAV istorikas, Amerikos katalikiško universiteto profesorius Michaelas Kimmage'as, kuris yra Transatlantinės akademijos ekspertas.
Technokratinės lemties rūkas
M.Kimmage'o teigimu, koalicijos kūrimo Vokietijoje sunkumai visų pirma yra „techniniai“ – keturios skirtingos partijos turi keturis skirtingus lyderius, kurių iniciatyvos ir ambicijos skiriasi.
„Šiame kontekste FDP sprendimas pasitraukti iš derybų turi būti suprantamas kaip toks, kuriuo siekiama partijai naudos. Jei vyks nauji rinkimai, liberalai skaičiuoja, kad FDP pritrauks balsų už kietą poziciją, kritiškumą“, – 15min teigė amerikietis analitikas.
Vis dėlto ekspertas, iš Vašingtono atidžiai stebintis įvykius Berlyne, mano, kad „vyksta šis tas didesnio“ – esą A.Merkel pozicijos Vokietijos politiniame gyvenime „akivaizdžiai trupa – ir nesvarbu, ar liks ji kanclere, ar ne“.
M.Kimmage'as išvardijo A.Merkel nuopelnus: „Ji pritaikė daug kairuoliškų idėjų dėl energetikos ir imigracijos, ji prisidėjo prie neįtikėtinos Vokietijos ekonominės plėtros ir didesnių geopolitinių ambicijų. Be abejo, ji vedė Vokietiją į priekį. Vokiečiai džiaugiasi klestėjimu ir stabilumu.“
M.Kimmage'as: „Merkel aiškią skirtį tarp kairės ir dešinės pavertė technokratinės lemties rūku – tarsi alternatyvos jos valdžiai nebūtų.“
Bet analitikas tuoj pat pridūrė, kad A.Merkel kanclerio poste užsisėdėjo per ilgai ir Vokietijos politikoje „aiškią skirtį tarp kairės ir dešinės pavertė technokratinės lemties rūku – tarsi alternatyvos jos valdžiai nebūtų“.
„Tai vargina psichologiškai ir net nėra demokratiška.
Žinoma, svarbiausia, kad rinkėjai parodė, ką galvoja apie Merkel imigracijos politiką – ji nuklydo nuo meinstrymo, kartu su savimi nusitempdama ir socialdemokratus.
Galiausiai tiek CDU, tiek CSU, tiek socialdemokratai prarado rinkėjų, kurie balsavo už „Alternatyvą Vokietijai“. Su šia partija niekas koalicijos neformuos – ir gerai. Vis dėlto dabar man neatrodo panašu, kad Merkel ilgai išsilaikys. Jei išsilaikys, ji nesugebės efektyviai valdyti“, – 15min tvirtino M.Kimmage'as.
Įmanomas dvišalis konfliktas su JAV
Anot amerikiečio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, „kuriam akivaizdžiai nepatinka Merkel“, žinias apie paralyžių Berlyne greičiausiai pasitiks komentarais tik apie migraciją.
„Jis turbūt įžvelgs populistų triumfą, apie kurį jam pernai žiemą aiškino Stephenas Bannonas ir kuris Europoje, tiesą sakant, neįvyko – net Jungtinėje Karalystėje, kuri blaškosi ruošdamasi „Brexit“.
Bet jei atmestume nacionalistų sparną, Trumpo administracija tikrai nesidžiaugs, jei praras stabilumo salą Europoje – šiaip jau pačią svarbiausią stabilumo salą Europoje. Juk JAV tikrai nenaudinga silpna Merkel ar Merkel, kuri nebūtų kanclerė“, – svarstė M.Kimmage'as.
JAV užsienio politikos formuotojų elitui A.Merkel krytis būtų katastrofiškas įvykių posūkis.
Jis 15min pabrėžė, kad JAV užsienio politikos formuotojų elitui A.Merkel krytis būtų katastrofiškas įvykių posūkis.
„Kadangi Amerikos laivą dabar valdo pamišęs karalius, būtent į Merkel žvelgiama kaip į transatlantinio bendradarbiavimo vėliavnešę – kalbu apie NATO, ES, tarptautinę tvarką, laisvąją prekybą.
Socialdemokratų lyderis Martinas Schulzas JAV atžvilgiu vien tik kritiškas. Jei jis taptų kancleriu, galbūt kiltų atviras ir aštrus konfliktas tarp Vašingtono ir Berlyno“, – tvirtino M.Kimmage'as.
V.Putinui tereikia palaukti?
Galimas A.Merkel pasitraukimas ar susilpnėjimas daug kainuotų ir Europos Sąjungai, kurios užsienio politika, pasak M.Kimmage'o, yra „kone visiškai bejėgiška“.
„Theresą May sunku pavadinti rimta ministre pirmininke, Emmanuelis Macronas energingas, bet jam reikalinga Vokietijos pagalba, ir taip toliau. Merkel problemos gali ir padrąsinti Vladimirą Putiną“, – 15min teigė amerikietis analitikas.
Kokiu būdu? Kaip teigia M.Kimmage'as, Rusijos prezidentas gali pamatyti, kad Vakarų spaudimas Maskvai dėl veiksmų Ukrainai silpnėja ne dėl strateginių priežasčių, o dėl „vidinių įtampų“.
„Nėra jokių abejonių, kad būtent Merkel dėka trejus pastaruosius metus išlaikomos sankcijos Rusijai. Jai pasitraukus, Kipras, Graikija ar Austrija gali pradėti krapštyti sankcijas, o tai reikštų Vakarų kapituliaciją Ukrainos klausimu ir taktinę Rusijos pergalę.
Jei Merkel pasitrauktų, tai reikštų, kad nebėra nė vieno Vakarų šalių, padėjusių pasirašyti Minsko susitarimus, lyderio – nei Merkel, nei Baracko Obamos, nei Francois Hollande'o. Vienintelis išlikęs būtų tik Putinas, o tai jau būtų simboliška“, – 15min sakė M.Kimmage'as.
