JAV ir Pietų Korėja yra gynybos sutartį sudariusios sąjungininkės, o JAV pajėgų Korėjoje (USFK) vadavietė yra Jongsange – centriniame prestižiniame Seulo rajone.
Abi sąjungininkės dar 1990-aisiais sutiko perkelti štabą į Humphreyso stovyklą, esančią Pjongteke, maždaug už 60 km į pietus nuo sostinės.
Tačiau projektas buvo daugybę metų buvo atidėliojamas dėl vietos gyventojų protestų, finansavimo problemų ir didelio masto statybų.
Pirmas amerikiečių dalinys į Humphreyso stovyklą, pavadintą vieno per sraigtasparnio avariją žuvusio piloto vardu, buvo perkeltas tik 2013-aisiais.
USFK vadavietė penktadienį buvo perkelta kartu su JAV vadovaujamu Jungtinių Tautų pajėgų štabu, su kurio vėliava sąjungininkės dalyvavo 1950–1953 metų Korėjos kare. Vėliau į naująją vietą bus perkelta dar daugiau dalinių.
Jungtinės Valstijos dislokavusios Pietų Korėjoje 28,5 tūkst. karių, saugančių ją nuo branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos.
Štabas buvo perkeltas praėjus vos kelioms savaitėms po beprecedenčio D.Trumpo ir šiaurės korėjiečių lyderio Kim Jong Uno susitikimo Singapūre.
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Baltųjų rūmų šeimininkas paskelbė nutrauksiantis bendrus karinius mokymus su Seulu, o iš Pietų Korėjos reakcijos buvo galima suprasti, kad apie šį sprendimą šalis nebuvo iš anksto perspėta. Be to, D.Trumpas pareiškė, kad „norėtų sugrąžinti mūsų karius namo“.
JAV lyderis taip pat reikalauja, kad Pietų Korėja daugiau mokėtų už JAV kariuomenės buvimą šalyje. Šiuo klausimu tebevyksta derybos.
Pasak USFK vado Vincento Brookso, Seulas padengė 90 proc. Humphreyso stovyklos statybos išlaidų, siekiančių 10,8 mlrd. JAV dolerių (9,2 mlrd. eurų). Jis pridūrė, kad šis štabas veikiausiai yra „didžiausia JAV užsienio bazė pasaulyje“.
„90 proc. išlaidų – ir už šiuos 90 proc. Jungtinės Valstijos 100 proc. lieka su jumis“, – nurodė jis.
Humphreyso stovyklą sudaro iš viso 513 statinių, įskaitant mokyklas, parduotuves ir bankus. Visi šie pastatai, kur iki 2022-ųjų pabaigos turėtų apsigyventi 43 tūkst. karių, jų šeimos narių ir kitų asmenų, yra apie 1 470 hektarų teritorijoje.
Štabas yra „reikšmingas indėlis į ilgalaikį JAV karių buvimą Korėjoje“, pareiškė V. Brooksas ir pridūrė, kad „USFK išliks realus amerikiečių įsipareigojimų aljansui įrodymas“.
Šiaurės Korėja, 1950 metais įsiveržusi į savo kaimynės teritoriją, iki šiol nėra viešai pasižadėjusi atsisakyti branduolinio arsenalo, nors pusiasalyje ir už jo ribų dėl Pietų Korėjos prezidento pastangų diplomatinis klimatas sparčiai šyla.
Pietų Korėjos gynybos ministras Song Young-moo sakė, kad USFK atliks naują vaidmenį, kadangi padėtis regione keičiasi „iš Šaltojo karo konfrontacijos į taikų sambūvį“.
Amerikiečių pajėgos „prisidės ne tik prie taikos pusiasalyje, bet ir prie taikos pasaulyje, atlikdamos stabilizuojančios jėgos vaidmenį Šiaurės Rytų Azijoje“, pareiškė jis.
