„NATO privalo įsikišti“
Pasak į pensiją išėjusio generolo W.Clarko, kuris 1997–2000 m. buvo jungtinių JAV ir NATO pajėgų vadas, norint sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, reikalinga tiesioginė NATO intervencija, rašo „Voice of America“ interneto svetainė.
„Generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo idėja, kuri sulaukė palaikymo, kad NATO nieko negali daryti, kol tiesiogiai nėra užpulta jos narė, buvo sužlugdyta dar 1990-aisiais. Atėjo laikas grįžti prie pamokų, kurias išmokome. NATO privalo įsikišti. Oficialiai tai paskelbti ir įsakyti rusams nutraukti ugnį. Karas negali būti sustabdytas be NATO įsikišimo“, – spaudos konferencijoje sakė JAV kariuomenės generolas W.Clarkas.
-
Kyjivas: dėl karo Ukraina neteko 25 proc. dirbamos žemės
-
Lietuvos Ukrainai dovanojamas „Bayraktar“ bus apginkluotas „Roketsan“ raketomis
-
J.Bidenas skelbia apie naują 1 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai
-
NATO vadovas ragina siųsti daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai
-
V.Zelenskis: mūšio už Donbasą baigtis nulems karo eigą
Anot W.Clarko, NATO įsikišimas priklauso nuo politinės valios ir „nacionalinių lyderių ryžto“. Kaip pavyzdį karinis ekspertas nurodė NATO veiksmus Jugoslavijoje. Be oficialaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sutikimo, 1999 m. kovo 24 d. NATO kariai pradėjo operaciją tuo metu federalinėje valstybėje, apimtoje karo. Tai daugiausia buvo JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos jūrų ir oro pajėgos.
„Žinoma, tikėjausi, kad tai įvyks (tiesioginis NATO įsikišimas, – red. past.). Bet aš čia nesu optimistas. Gal galėtų prisijungti valstybių koalicija. Taip pat būtų puiku, jei jos turėtų potencialią JT paramą. Bet kol kas visas Aljansas vargu ar žengs tokį žingsnį. Nors aš asmeniškai palaikyčiau šį sprendimą“, – sakė Philipas Breedlove'as, išėjęs į pensiją JAV armijos generolas, NATO ginkluotųjų pajėgų vadas Europoje 2013–2016 m.
Ph.Breedlove'o teigimu, dabar JAV turi padidinti savo dalyvavimą ir suteikti Ukrainai daugiau ginklų. Jis taip pat mano, kad naujausia karinės pagalbos Ukrainai dalis buvo nepakankama.
„JAV paskelbė, kad Ukrainai pristato reaktyvines salvinės ugnies sistemas MLRS. Bet tai tik 4 vienetai. Man taip pat buvo pasakyta, kad bus pristatyti 84 sviediniai. Šių šovinių neužteks net vienai dienai.
Be to, ketiname palaukti, kol Ukrainos kariai išmoks jomis naudotis, kad galėtume judėti toliau. Bet galėtume tai padaryti tuo pačiu metu – dabar perkelti į mūšio lauką raketų sistemas, kad pasibaigus mokymams jie iš karto galėtų jas panaudoti.
Taip pat mes (JAV – red. past.) nustojome kalbėti apie oro gynybos užtikrinimą, nes šią pagalbą iš dalies suteikė mūsų NATO sąjungininkai. Tas pats ir su sparnuotosiomis raketomis, nes suaktyvėjo mūsų sąjungininkai. Manau, kad mes čia, Jungtinėse Valstijose, turime dalyvauti tenkinant visus šiuos poreikius kartu su savo sąjungininkais“, – sakė Ph.Breedlove'as.
Nebeturi ginkluotės, kurią galėtų tiekti?
Tačiau, W.Clarko teigimu, JAV ir partneriai nebeturi reikiamos ginkluotės, kurią galėtų pateikti Ukrainai nenaudodami savo strateginių rezervų.
„Štai ko ukrainiečiams šiuo metu reikia: 1000 haubicų, 300 MLRS, 500 tankų, 2000 vienetų šarvuočių“, – „Twitter“ paskyroje rašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
W.Clarkas sako, kad šių ginklų sąjungininkai neturi: „Tačiau mes to neturime. Šių ginklų nėra Varšuvos pakto šalių sandėliuose, jie negali būti gaminami Ukrainoje, o mes negalime išmokyti ukrainiečių naudotis technika, teikdami perteklinius Vakarų šalių rezervus. Nes šios įrangos tiesiog nėra. Tai faktas. Orlaivių taip pat neteiksime, oro gynybos neteiksime. Šių 4 HIMARS raketų sistemų dar net nepristatėme ir nepristatysime kitą mėnesį. Apie ką čia galime kalbėti?“
Ph.Breedlove'o teigimu, Ukraina šiuo metu yra nepakankamai ginkluota. Jėgų priešprieša matuojama „santykiu 10 su vienu“, – sakė dimisijos generolas.
„Vakarai nesugeba laiku suteikti pagalbos Ukrainai. Matome, kad Rusija didina savo ugnies jėgą, kol Ukraina išgyvena nuosmukį. Puolimas atneša didelių nuostolių abiem kariuomenėms, tačiau Ukraina negali sau leisti tokių nuostolių. Dabar girdime, kad šis skaičius gali siekti 200 (Ukrainos kariškių – red. past.) per dieną. Ukrainai bus sunku atlaikyti tokius nuostolius“, – sakė Ph.Breedlove'as.
Vakarai negali neremti
Pasak JAV diplomato, buvusio gynybos sekretoriaus pavaduotojo politiniams reikalams Erico Edelmano, JAV pozicija dabartinės Ukrainos krizės sąlygomis reikšmingai paveiks Vašingtono santykius su kitomis šalimis.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, neliks tik Ukrainoje. Visi stebi, kaip JAV ir Vakarai reaguoja į šią tyčinę neišprovokuotą Rusijos agresiją. Visų pirma, Pekine, Teherane ir kitose vietose, kur Jungtinės Valstijos ir pasaulis yra labai suinteresuoti užkirsti kelią tokiai agresijai. Turime užtikrinti, kad pamokos, kurias pasaulis išmoko iš šių įvykių, nereiškia, kad Vakarai gali būti įbauginti, kad Vakarų šalys gali susiskaldyti, kad jos gali prarasti susikaupimą ir kantrybę. Mūsų pamoka turėtų būti tokia: sumokėsite labai rimtą kainą, kuri gali tapti jums nepakeliama. Vakarai palaikys tuos, kuriuos jis pažadėjo paremti, ir garantuos jiems pagalbą“, – sakė E.Edelmanas.
Trečiadienį Briuselyje prasideda 40 šalių gynybos ministerijų atstovų susitikimas, vadinamasis „Ramstein-3“, skirtas gynybos pagalbai Ukrainai. Šiam susitikimui pirmininkauja Jungtinės Valstijos.
