Beveik 80 respublikonų prisidėjo prie vieningo demokratų fronto, palaikydami tą teisės aktą, kuris buvo priimtas 266 balsais prieš 167.
Šis susitarimas buvo parengtas per kelias savaites slapta vykusias derybas tarp Baltųjų rūmų ir atsistatydinti nusprendusio Atstovų Rūmų pirmininko Johno Boehnerio, kuris sakė norintis užkirsti kelią bet kokioms finansų krizėms prieš jo įpėdiniui perimant postą.
Kongresas turi padidinti federalinio skolinimosi lygį iki lapkričio 3 dienos, kad Vašingtonui netektų paskelbti valstybinių institucijų uždarymo.
Dabar tas teisės aktas bus perduotas Senatui, kuris veikiausiai jį priims, faktiškai užbaigdamas virtinę ginčų dėl biudžeto tarp abiejų partijų, įsibėgėjant 2016 metų prezidento rinkimų kampanijai.
Respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjai jau kelis kartus buvo patekę į aklavietę ginčydamiesi dėl skolinimosi 2011 ir 2014 metais ir tuo pakurstydami sumaištį finansų rinkose, paskatindami reitingų bendrovę „Standard & Poor's“ atlikti precedento neturintį žingsnį – pabloginti Jungtinių Valstijų turėtą aukščiausią AAA skolinimosi reitingą. 2013 metais dalį šalies federalinių įstaigų teko uždaryti 16 dienų.
„Šis susitarimas jokiu būdu nėra tobulas, bet, viską pasvėrus, tai geras susitarimas mūsų kariams, mokesčių mokėtojams ir Amerikos žmonėms“, – sakoma J.Boehnerio pranešime.
Keli konservatyvių pažiūrų respublikonai priešinosi susitarimui dėl to, kad dėl jis buvo parengtas slapta ir kad jis nemažina 18 trln. dolerių JAV biudžeto deficito.
„Užuot priėmę šį teisės aktą, kuris mus stumia klaidinga kryptimi, didindamas išlaidas ir skolinimosi lygį, turėjome atsiliepti į Amerikos žmonių raginimą sumažinti nacionalinį įsiskolinimą ir subalansuoti mūsų biudžetą“, – sakė Atstovų Rūmų respublikonas Gary Palmeris.
