„Netrukus priimsime ministrą pirmininką B. Netanyahu Kapitolijuje, kur jis dalyvaus bendrame Kongreso posėdyje“, – sakė B. Johnsonas ir pridūrė, kad šiuo vizitu bus „parodoma labai stipri parama Izraelio vyriausybei“.
Šią savaitę trys Europos šalys paskelbė pripažinsiančios Palestinos valstybę, o Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras paskelbė, kad sieks gauti B. Netanyahu ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ lyderių arešto orderius dėl karo nusikaltimų per karą Gazos Ruože.
JAV tvirtai rėmė Izraelį kare, kurį išprovokavo spalio 7 dieną palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ įvykdytas beprecedentis išpuolis Izraelio teritorijoje.
Tačiau JAV prezidentas, demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas) vis dažniau ragina B. Netanyahu kontroliuoti operaciją Gazos Ruože, kur vis daugėja civilių gyventojų aukų, ir grasino sustabdyti ginklų tiekimą. Tokiai pozicijai nepritaria respublikonai.
Baltieji rūmai yra išreiškę nepasitenkinimą Izraeliu, ypač dėl karinių operacijų Gazos Ruožo mieste Rafache, kuriame prieglobstį rado daugiau kaip milijonas žmonių.
Respublikonai užsipuolė J. Bideną dėl jo grasinimo sustabdyti ginklų tiekimą, o M. Johnsonas apkaltino prezidentą, kad jis daro paslaugą „Hamas“.
Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ prieš Pietų Izraelį surengė išpuolį, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.
Per šią ataką „Hamas“ kovotojai pagrobė 252 įkaitus, iš kurių maždaug pusė, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 37 Izraelio kariuomenės žuvusiais laikomus įkaitus.
Izraelio atsakomojo puolimo metu Gazos Ruože žuvo mažiausiai 35,8 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, pranešė „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.
