JAV Aukščiausiasis Teismas nurodė Iranui išmokėti 2 mlrd. dolerių teroro aukų šeimoms

JAV Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nusprendė, kad Iranas privalo išmokėti iš savo įšaldytų lėšų beveik 2 mlrd. JAV dolerių amerikiečiams, nukentėjusiems arba netekusiems artimųjų per teroro išpuolius, siejamus su šiitiška respublika.
Sprogdinimas Beirute 1983 metais
Sprogdinimas Beirute 1983 metais / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Teismas šešiais balsais prieš du palaikė žemesnės instancijos teismų sprendimus bylose dėl 1983 metais įvykdyto sprogdinimo JAV jūrų pėstininkų kareivinėse Beirute, nusinešusio 241 amerikiečio kario gyvybę, 1996 metų sprogdinimo gyvenamajame komplekse „Khobar Towers“ Saudo Arabijoje, per kurį žuvo 19 amerikiečių, taip pat kitų atakų, dėl kurių kaltinamas Iranas.

Ši nutartis bus taikoma daugiau negu tūkstančiui amerikiečių.

Teisėja Ruth Bader Ginsburg parašė teismo išvadą, atmetančią Irano centrinio banko pastangas blokuoti tas išmokas nukentėjusiems ir aukų artimiesiems.

„Esame nepaprastai patenkinti Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuris suteiks smarkiai vėluojantį palengvėjimą daugiau negu tūkstančiui nukentėjusių nuo Irano terorizmo ir aukų šeimoms, kurių daugelis kompensacijų laukė dešimtmečius“, – sakė buvęs JAV generalinis solisitorius Theodore'as Olsonas, atstovaujantis aukų artimiesiems.

Th.Olsono advokatų kontoros partneris Matthew McGillas sakė, kad jo teisininkų komanda „nedelsdama“ kreipsis į žemesnės instancijos teismą, kontroliuojantį įšaldytas Irano lėšas, kad būtų įvykdytas Aukščiausiojo Teismo sprendimas ir išmokėtos kompensacijos.

Šis žingsnis taip pat žymi pergalę prezidento Baracko Obamos administracijai ir Kongresui, kuris 2012 metais priėmė įstatymą, nurodantį Irano centriniam bankui perduoti įšaldytas lėšas, kurios buvo laikomos banko „Citibank“ sąskaitoje Niujorke.

„Šiandienos sprendimas yra ilgai laukta teisingumo pergalė, pripažįstant, kad likę gyvi žmonės nusipelnė šios kompensacijos“, – senatorius Robertas Menendezas, vienas iš to įstatymo projekto autorių, nurodė savo pranešime.

Iranas argumentavo, kad tas įstatymas prieštarauja konstitucijai, nes jis pažeidžia valdžių atskyrimo principą, mat JAV įstatymų leidėjai nurodė priimti konkretų sprendimą teismo procese. Tačiau federaliniai teismai atmetė šiuos argumentus ir palaikė 2012-ųjų įstatymą.

Žemesnės instancijos teismai taip pat atmetė Irano centrinio banko prašymą taikyti jam teisinę neliečiamybę.

Aukščiausiasis Teismas pritarė tiems veiksmams.

2012 metų įstatymas „nepažeidžia apribojimų, kuriuos konstitucija nustato Kongresui ir prezidentui“, – R.B.Ginsburg rašo teismo daugumo išvadoje.

Tuo tarpu teismo pirmininkas Johnas Robertsas pateikė atskirąją nuomonę, kurią palaikė teisėja Sonia Sotomayor.

„Kitaip negu dauguma, manyčiau, kad tas įstatymas pažeidžia valdžių atskyrimo principą“, taikomą vykdomajai, įstatymų leidžiamajai valdžiai ir teismams, rašo J.Robertsas.

Likus keliems mėnesiams iki 2012 metų įstatymo priėmimo B.Obama pasirašė prezidentinį įsaką, nurodantį įšaldyti visus Irano centrinio banko aktyvus Jungtinėse Valstijose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų