Duomenys apie Rusijos pajėgų buvimo vietą ir judėjimą Ukrainai perduodami realiu laiku – informacija gaunama tiek iš palydovų, tiek iš slaptų JAV šaltinių.
„Žvalgybinė informacija labai gera. Ji mums parodo, kur yra rusai, kad galėtume jiems smūgiuoti“, – džiaugėsi vienas Ukrainos pareigūnas.
JAV su Rusija nekariauja, tad visada pabrėžia, kad tiesiog padeda gintis nuo nelegalios invazijos. Tačiau Vašingtonas negali visiškai kontroliuoti, kaip su ginklais ir žvalgybiniais duomenimis elgiasi Ukraina.
O tai reiškia riziką, kad Kremlius gali keršyti jau JAV ir jų sąjungininkėms bei didina tiesioginio dviejų branduolinių valstybių konflikto grėsmę.
Būtent dėl to, kaip rašo „The Washington Post“, JAV prezidento Joe Bideno administracija yra nustačiusi aiškias taisykles dėl dalinimosi žvalgybine informacija. Jomis siekiama neleisti kilti dar didesnei įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos.
A.Blinkenas: Ukraina turi daryti viską, ką gali, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos. Kokia bus taktika – Kyjivo sprendimas.
Pareigūnų teigimu, pastatyti du barjerai. Pirmasis – Vašingtonas negali teikti išsamios informacijos, kuri Ukrainai leistų taikytis į Rusijos karinę vadovybę, pavyzdžiui, gynybos ministrą Sergejų Šoigu ar Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą.
Šis ribojimas, tiesa, teoriškai netaikomas į Ukrainą pasiųstiems Rusijos kariniams vadams, tarkime, generolams, kurių keli jau žuvo. Vienas Pentagono pareigūnas pabrėžė: „JAV aktyviai nepadeda Ukrainai žudyti generolus.“
Kita vertus, net jei ukrainiečiams nebus pasakyta, koks generolas kur buvo pastebėtas, JAV Kyjivui gali perduoti duomenis apie vadavietes. Jei Ukraina nuspręstų į jas smogti ir jose tuo metu būtų aukšto rango generolas, atsakomybė jau tektų Kyjivui, o ne Vašingtonui – bent jau taip tikinama Pentagone.
Atrodytų, didelio skirtumo nėra, bet teisės ekspertai pabrėžia, kad iš tiesų jis yra reikšmingas JAV norint parodyti, kad jos nėra konflikto dalyvės.
Antrasis barjeras – JAV nesidalina su ukrainiečiais duomenimis, kurie leistų Ukrainai atakuoti Rusiją už Ukrainos ribų. Tokia taisyklė reikalinga norint neleisti JAV virsti išpuolių, kuriuos ukrainiečiai galėtų rengti Rusijos teritorijoje, dalyvėmis.
Nerimas dėl tokios galimybės anksčiau paskatino J.Bideno administraciją sudėti atgal į stalčių planus per Lenkiją tiekti Ukrainai naikintuvų. Baimintasi būtent dėl scenarijaus, pagal kurį Ukraina šiuos naikintuvus būtų pasiuntusi per sieną į Rusiją.
Tiesa, JAV nebando atkalbinėti Ukrainos nuo jos pačios iniciatyvų. Amerikos valstybės sekretorius Antony Blinkenas balandį Kongrese pabrėžė: „Ukraina turi daryti viską, ką gali, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos. Kokia bus taktika – Kyjivo sprendimas.“
Taip A.Blinkenas pasisakė po to, kai Ukrainos pareigūnai pareiškė, jog mįslingi sprogimai ir gaisrai Rusijoje yra „karma“, nors neprisiėmė atsakomybės už šiuos incidentus.
Vis dėlto riba tarp pagalbos ir aktyvaus veikimo kartu su karo dalyve kartais labai plona. Tai iliustruoja rusų karinio laivo „Moskva“ paskandinimas Juodojoje jūroje.
Balandį ukrainiečiai patys pastebėjo šį kreiserį prie šalies krantų, o JAV netrukus padėjo nustatyti, koks konkrečiai laivas atplaukė. Tai nieko nuostabaus – amerikiečiai reguliariai dalijasi duomenimis apie Rusijos laivus Juodojoje jūroje.
Bet ir šiuo, ir kitais atvejais, kaip „The Washington Post“ pabrėžė vienas Pentagono pareigūnas, perduodama informacija ne padeda „taikytis į laivus“, o pasiruošti galimam puolimui. Esą Kyjivas galėjo nutarti ne smogti į „Moskva“, o sustiprinti Odesos apsaugą ar evakuoti civilius.
Antra vertus, ukrainiečiai, neturėdami duomenų apie Rusijos laivo tapatybę nebūtinai būtų ryžęsi paleisti į kreiserį dvi brangias raketas „Neptun“, kurių šaliai trūksta.
Bet noras pažeminti Vladimiro Putino taip branginamą kariuomenę – ypač žinant, koks svarbus Kremliui buvo laivas „Moskva“ – nugalėjo.