Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras į sąrašą įtraukė septynis grupės narius, susijusius su Moldovos oligarchu Ilanu Shoru, kuriam taip pat taikomos sankcijos.
2019 metais 36-erių I.Shoras pabėgo iš Moldovos, kad išvengtų kaltinimų korupcija, ir nuo to laiko gyvena Izraelyje, kur yra gimęs.
I.Shoras taip pat yra Maskvai palankios Moldovos partijos „Shor“, kuri nuo praėjusio rudens nuolat rengia antivyriausybinius protestus, lyderis.
Protestuotojai reikalavo, kad vyriausybė visiškai subsidijuotų piliečių žiemos energijos sąskaitas per pragyvenimo išlaidų krizę ir „neįveltų šalies į karą“. Jie taip pat ragino Moldovos prezidentę Maią Sandu atsistatydinti.
„Šie veikėjai yra Rusijos pasaulinių informacinių operacijų, kurių taikiniais taip pat tapo Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Balkanų šalys, dalis, – pirmadienį pareiškime teigė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. – Šių destabilizuojamų operacijų tikslas – susilpninti paramą demokratinėms vyriausybėms ir principams.“
Iki 1991 metų Sovietų Sąjungai priklausiusi Moldova, kuri pernai pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą, daugelį metų buvo Maskvos ir Vakarų geopolitinės kovos laukas.
Vasarį M.Sandu apkaltino Maskvą, kad ji rengia sąmokslą, siekdama pasinaudoti protestais neramumams kurstyti ir galiausiai nuversti jos vyriausybę. Nors Maskva šiuos kaltinimus neigė, JAV žvalgybos pareigūnai vėliau išreiškė panašų susirūpinimą.
Kovą Moldovos policija pranešė, kad sužlugdė sąmokslą, kurį rezgė Rusijos remiamų veikėjų grupės, apmokytos sukelti masinius neramumus per protestus.
Praėjusį mėnesį Moldovos sostinėje Kišiniove įvyko proeuropietiškas mitingas, į kurį susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, norinčių išreikšti paramą vyriausybei ir šalies stojimui į ES.
Praėjusią savaitę Moldova tapo Europos diplomatijos centru, surengusi svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio metu siekta slopinti regioninius konfliktus ir sustiprinti Europos vienybę Rusijos karo akivaizdoje.
