„The New York Times“ (NYT) rašo, kad šeštadienio ataka buvo šokiruojanti net Afganistano, kuriame kasdien žūsta dešimtys žmonių, standartais.
Ne tik dėl 63 žuvusiųjų ar beveik 200 sužeistųjų, bet ir pasirinkto taikinio bei išpuolio vykdymo laiko. Šiuo metu JAV derybininkai užbaiginėja derybas su Talibanu: taikos susitarimas leistų po 18-os metų iš karo draskomos šalies patraukti amerikiečių pajėgas.
Pasak NYT, išpuoliai Afganistane tapo kasdienybe, todėl koncertai ar net vakarienė restorane laikoma nereikalinga rizika: „Vestuvės išliko išimtis, tai – proga, kai žmonės gali šokti nejausdami kaltės, juoktis nesivaržydami.“
Vis dėlto, fiziniai ir emociniai randai po išpuolio gali išlikti ilgam. „Man geriau mirtis nei tai“, – vietos televizijai sakė išpuolį išgyvenęs jaunikis Mirwais Elmi.
Įsitvirtino Rytų Afganistane
„Deutsche Welle“ (DW) rašo, kad IS padalinį Afganistane, vadinamą „Islamo valstybe Chorasane“, daugiausia sudaro buvę Pakistano Talibano kovotojai, prisiekę ištikimybę IS lyderiui Abu Bakrui al-Baghadadi.
Kai IS pasirodė Afganistane 2014-ųjų pabaigoje, ši grupuotė intensyviai kovojo su Talibanu. 2015-ųjų pabaigoje „Islamo valstybė Chorasane“ jau buvo įsitvirtinusi rytinėje šalies dalyje.
Talibanas bei IS nepritaria vyriausybei Kabule, bet dėl lyderystės, ideologijos bei taktikos nesutaria ir tarpusavyje. „Tačiau brutalus jų konfliktas didžiąja dalimi yra įsišaknijęs varžybose dėl teritorijos“, – DW rašo Masoodas Saifullah.
Pasak DW, Afganistane Talibanas yra kur kas stipresnė ginkluota grupuotė nei IS, talibai laiko save pagrindine islamistų opozicine grupe šalyje. Jų tikslas – nuversti Vakarų remiamą vyriausybę Kabule ir įvesti itin griežtą islamistinio valdymo formą.
IS siekia paversti Afganistaną savo Pietų Azijos baze ir taip plėsti įtaką kitose regiono šalyse. „Dėl tokių skirtumų ir labai brutalių IS veiksmų Talibanas, kaip ginkluota opozicija, vertinamas palankiau nei IS“, – DW sakė politikos analitikas Yonus Fakuras.
Nors už didžiąją dalį smurto Afganistane atsakingas Talibanas, IS taip pat prisiėmė atsakomybę už daugybę mirtį nešančių sprogimų. Tiesa, priešingai nei talibai, IS priklausantys sunitų ekstremistai dažnai taikosi į šiitų mečetes, sporto sales ir mokyklas: siekia suskaldyti skirtingas islamo atšakas.
Remiantis naujausiais Jungtinių Tautų skaičiavimais, su IS siejamų kovotojų skaičius Afganistane išaugo nuo 2 500 iki 4 000.
Pietų Azijos specialistas tyrimų centre „Wilson Center“ Michaelas Kugelmanas „The Washington Post“ teigė, kad kovotojai vis dar daugiausia susikoncentravę rytinėje Nangarharo provincijoje, tačiau šeštadienio ataka Kabule rodo augantį IS pasiekiamumą.
Ekspertų vertinimai išsiskiria
JAV invaziją Afganistane pradėjo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių. NYT rašo, kad amerikiečių derybininkai siekia Talibano garantijų, jog grupuotė nerems jokių tarptautinių ar vietinių teroristinių organizacijų.
Savo ruožtu Afganistano pareigūnai nerimauja, kad dėl greito amerikiečių karių išvedimo nebus realistiško pereinamojo laikotarpio, per kurį būtų galima patikrinti tikrąsias Talibano intencijas taikai ar IS keliamą grėsmę.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad praradusi teritorijas Irake ir Sirijoje, IS turi prieigą prie milijonų dolerių, kuriais gali finansuoti terorizmą. Pasak A.Guterreso, Afganistanas – derlinga zona kovotojų verbavimui.
Amerikiečių kariuomenės pareigūnai sutinka. Pasak NYT, jie mato IS kaip vis didėjančią Afganistano problemą, kariuomenės pareigūnai taip pat nerimauja, kad iš čia islamistai gali organizuoti atakas Vakaruose. Afganistano generolai sako, kad jiems kovoti su „Islamo valstybe Chorasane“ darosi vis sunkiau.
Pasak „The Washington Post“, JAV žvalgyba mano, kad IS padaliniui Afganistane trūksta žinių, kurių turi pagrindinė grupė, esą „Islamo valstybe Chorasane“ nekelia grėsmės Vakarų valstybėms.
Tačiau apie IS knygą parašęs Fawazas Gergesas laikraščiui teigė, kad ši grupuotė yra „labai atkaklus padalinys“. „Jie turi potencialo tapti kur kas pavojingesne grupe“, – jis sakė „The Washington Post“.
JAV jau anksčiau taikėsi į „Islamo valstybę Chorasane“. 2017-aisiais amerikiečių kariuomenė ant Nangarharo provincijoje įsikūrusių tunelių, kuriuose slėpėsi grupuotės kovotojai, numetė didžiausią turimą bombą „Massive Ordnance Air Blast“ (MOAB). Tai – pirmas kartas, kai JAV „visų bombų motiną“ panaudojo kovoje.
M.Kugelmanas pastebi, kad nepaisant pastarųjų metų Afganistano ir JAV oro smūgių, grupuotė ne tik nebuvo sunaikinta, bet ir toliau vykdo atakas.
Talibai pereis į IS?
Anot JAV pareigūnų, naujausioje taikos susitarimo su Talibanu versijoje amerikiečiai pažadėjo išvesti 5 tūkst. iš 14 tūkst. Afganistane esančių karių už tai, kad talibai atsižadėtų „al Qaedos“ ir sustabdytų šios grupuotės operacijas.
Savo ruožtu Talibanas nori, kad iš Afganistano pasitrauktų visos JAV pajėgos.
„The Washington Post“ rašo, kad kol kas susitarime neįrašyta, ką daryti su IS padaliniu Afganistane. Praeityje Vašingtonas sakė norįs, kad Talibanas atsižadėtų IS, tačiau kol kas sutarties juodraštyje minima tik „al Qaeda“.
Nepaisant konkurencijos, kai kurie nusivylę talibai jau prisijungė prie IS padalinių – daug pirmųjų grupės rekrūtų anksčiau priklausė Talibanui.
Taikos susitarimas tarp JAV ir Talibano galėtų paskatinti dar vieną perėjūnų bangą. Pasak ekspertų, Talibanas nėra vieninga grupuotė, todėl dalis ekstremistų susitarimą su amerikiečiais laiko išdavyste.
„Jei bus (pasirašytas) Talibano taikos susitarimas, kritinė masė nepatenkintų, piktų Talibano kietosios linijos šalininkų pereis į IS stovyklą“, – „The Washington Post“ sakė M.Kugelmanas.
