Beveik 200 šalių delegatai, susirinkę Škotijos mieste Glazge, karštligiškai siekia susitarti dėl bendros rezoliucijos, baigiantis susitikimui, per kurį siekiama susitarti, kokiomis priemonėmis būtų įmanoma užtikrinti, jog pasaulio klimatas iki šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
„Tikime, kad tai yra egzistencinis dalykas, – delegatams sakė J.Kerry. – Daugeliui jūsų tai yra egzistencinis dalykas ne ateityje, o šiandien. Žmonės žūva [jau] šiandien. Visame pasaulyje [jau šiandien] juntamas poveikis.“
Pasak J.Kerry per pastaruosius penkerius ar šešerius metus buvo išleista trilijonai dolerių subsidijuoti iškastiniam kurui, skatinančiam klimato kaitą.
„Tai yra beprotybės apibrėžimas“, – pastebėjo jis.
J.Kerry kalbėjo per COP26 viešus debatus, leidžiančius šalims išsakyti nuogąstavimus dėl jau suderintų tekstų.
Penktadienį paskelbtoje naujausioje rezoliucijos projekto formuluotėje šalys raginamos „palaipsniui atsisakyti nevaržomų elektrinių [kurių išmetalai nėra filtruojami] ir neveiksmingų subsidijų iškastiniam kurui“.
Ši formuluotė yra švelnesnė negu ankstesnis variantas, bet apžvalgininkai sako, kad įtraukti kuro rūšis, aštrinančias pasaulinę klimato krizę, yra svarbus žingsnis.
Dokumento juodraštyje šalys taip pat prašomos ateinančiais metais pateikti atnaujintus įsipareigojimus klimato kaitai stabdyti.
Be to, atkreipiamas dėmesys į kitus daug nesutarimų keliančius klausimus, pavyzdžiui, raginimus, kad išsivysčiusios šalys iki 2025 metų „mažiausiai dvigubai“ padidintų finansavimą didžiausią grėsmę dėl klimato kaitos patiriančioms šalims, kad jos galėtų prisitaikyti.
Vis dėlto išlieka neaiškumų dėl jau dešimtmetį turtingųjų šalių nevykdomo įsipareigojimo pažeidžiamoms šalims skirti po 100 mlrd. JAV dolerių per metus, kad jos pertvarkytų savo energetikos sistemas ir pasiruoštų atremti grėsmingiausius klimato kaitos padarinius.
Ši suma turėjo būti skiriama jau nuo 2020 metų, bet, sprendžiant iš dabartinės padėties, įsipareigojimas anksčiausiai gali būti išpildytas 2022 metais.
Kenijos aplinkos ministras Keriako Tobiko delegatams sakė, kad nesugebėjimas išpildyti pažado dėl finansavimo gali smarkiai pakenkti pasitikėjimui.
„Mano paties, Kenijos – mūsų pasitikėjimas buvo sudaužytas“, – teigė ministras.
