Šeštadienį visoje šalyje vykę protestai buvo didžiausi per beveik du dešimtmečius. Jie buvo surengti po praėjusio mėnesio šaudynių Floridos mokykloje atsinaujinus įtemptiems debatams dėl ginklų kontrolės.
„Tai ne pabaiga. Tai tik pradžia“, – televizijos CBS laidai „Face the Nation“ sakė judėjimo lyderė Emma Gonzalez.
17-metė E.Gonzalez mokosi Marjory Stoneman Douglas vidurinėje mokykloje Parklande, į šiaurę nuo Majamio. Praėjusį mėnesį šioje mokykloje buvęs moksleivis iš pusiau automatinio šautuvo nušovė 14 vaikų ir tris darbuotojus.
E.Gonzalez šeštadienį kalbėjo didžiausiame šalies mitinge Vašingtone ir su ašaromis akyse pasakojo apie nužudytus mokslo draugus.
„Eikite ir balsuokite“, – prašė ji po ilgos tylos, simbolizavusios laiką, kiek truko šaudynės jos mokykloje.
Šalyje, kur kasmet daugiau kaip 30 tūkst. mirties atvejų yra siejama su ginklais, E.Gonzalez ir jos bendraminčiai ragina problemą spręsti įstatymais.
„Didinsime apsukas prieš rinkimus“, – CBS sakė E.Gonzalez, turėdama omenyje lapkričio mėnesį įvyksiančius rinkimus į vietas Kongrese.
„Vasarą bandysime pavažinėti po koledžus ir pasikalbėti su vaikais visoje šalyje“, – sakė ji.
Kitas M.Stoneman Douglas mokyklos moksleivis Cameronas Kasky sakė, kad mitingai, įskaitant protestą Vašingtone aplink Kapitolijaus pastatą, daug ką paskatino užsiregistruoti rinkėjais ir diskutuoti.
„Faktas, jog šis judėjimas tiek daug žmonių privertė suprasti, kad svarbu eiti balsuoti, mano nuomone, yra vienas geriausių dalykų, kuriuos pasiekėme“, – televizijos „Fox“ laidai „Fox News Sunday“ sakė C.Kasky.
Nepaisant tam tikrų pradinių ženklų, kad prezidentas Donaldas Trumpas po šaudynių Parklande imsis aktyviau veikti, Vašingtonas nieko daug nepadarė, sako šie moksleiviai.
Moksleiviai nori, kad būtų uždrausti automatiniai ir pusiau automatiniai šautuvai, didelės talpos dėtuvės, be to, siekia, kad ginklus būtų leidžiama įsigyti tik sulaukus 21 metų.
D.Trumpo administracija, be kitų priemonių, didina pagalbą valstijoms, norinčioms apginkluoti mokyklų darbuotojus, pritarė įstatymui, turinčiam pagerinti prekiautojų ginklais tikrinimą, ir paskelbė, kad bus įkurta komisiją, atsakinga už mokyklų saugumo klausimus.
„Man tai visai nepadarė įspūdžio“, – sakė C.Kasky. Jis pažymėjo, kad užpuolikai taikosi ne tik į mokyklas, bet ir į bažnyčias, naktinius klubus ir teatrus.
Jis ir kiti moksleiviai nori, kad būtų uždrausti automatiniai ir pusiau automatiniai šautuvai, didelės talpos dėtuvės, be to, siekia, kad ginklus būtų leidžiama įsigyti tik sulaukus 21 metų.
„Kas nulemia visą šį šaudymą? Koks vienas dalykas viską susieja? Nėra konkrečios psichikos sveikatos problemos, nulemiančios visas šias šaudynes, susieja ginklai“, – sakė C.Kasky.
Moksleiviai nesitrauks
„Na, o faktas, kad jie dėl to nesiima jokių veiksmų, įrodo, kad mums reikia tęsti“, – pridūrė jis.
Jis ir Delaney Tarr iš jo mokyklos kalbėjo, kad D.Trumpas griežtesnių veiksmų atsisakė susitikęs su įtakinga lobistų grupe – Nacionaline šaulių asociacija.
Baltųjų rūmų aukšto rango patarėja Mercedes Schlapp televizijai „Fox News“ sakė, kad D.Trumpas „nedelsdamas ėmėsi veiksmų“ dėl ginklų saugumo.
„Norime užtikrinti, kad šaunamuosius ginklus galėtų nešiotis geri žmonės, – sakė M.Schlapp. – Norime, kad šaunamieji ginklai būtų nepasiekiami pavojingiems asmenims, nes dabar toks prioritetas. Štai į ką esame sutelkę dėmesį.“
„The Washington Post“ redaktoriaus skiltyje rašė, kad priemonės, kurių kol kas ėmėsi D.Trumpas ir Kongresas, yra sveikintinos, bet tai tik „kūdikio žingsneliai“.
Pasak laikraščio, moksleivių aktyvistai aiškiai parodė, kad „neketina trauktis“.
Ohajo gubernatorius Johnas Kasichas, nuosaikus respublikonas ir galimas pretendentas į prezidentus 2020 metų rinkimų kovoje, sutiko, kad jo partija galėtų sulaukti neigiamos rinkėjų reakcijos, jei Kongresas nesiims veiksmų dėl ginklų kontrolės.
„Tikrai taip galvoju“, – sakė jis televizijai CNN ir pridūrė, kad moksleivių kampanija turi tęstis.
„Jeigu jie netęs savo kampanijos, nenorintieji pokyčių tiesiog nieko nedarys“, – sakė jis.
