Lenkijos vyriausybė jau kurį laiką siekė įkalbėti NATO, kad pastaroji dislokuotų savo karius jos teritorijoje. Tiek ES, tiek JAV jau yra įvedusios ekonomines sankcijas Maskvai dėl jos paramos Rytų Ukrainoje siaučiantiems teroristams.
NATO jau žengė keletą žingsnių norėdama sustiprinti savo karinius saitus su Rytų Europos šalimis, kurios būgštauja dėl Rusijos veiksmų.
Vis dėlto JAV Valstybės departamento atstovas Europos ir Eurazijos reikalams Johnas Heffernas teigė, kad NATO nelies naujos karinės bazės įkūrimo Lenkijoje klausimo per 2016 m. vyksiantį aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje.
„Per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje kitų metų liepą, rezoliucija dėl nuolatinių NATO bazių Lenkijoje nebus svarstoma“, – J.Heffernas sakė Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“. Tuo pačiu metu JAV pareigūnas pridūrė, kad Vašingtonas tęs amerikiečių karių, esančių Lenkijoje, rotaciją.
NATO jau žengė keletą žingsnių norėdama sustiprinti savo karinius saitus su Rytų Europos šalimis, kurios būgštauja dėl Rusijos veiksmų. Pentagonas birželį paskelbė apie savo planus Rytų Europos valstybėse dislokuoti apie 250 sunkiosios ginkluotės vienetų.
2014 m. rugsėjį Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime aljanso gynybos ministrai sutarė padvigubinti organizacijos greitojo reagavimo pajėgų skaičių ir įkurti šešias vadavietes Baltijos šalyse, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje. Nežinoma, ar toks J.Hefferno pareiškimas reiškia, kad bus paveikti tokios vadavietės įkūrimo Lenkijoje planai.
Anksčiau aukšti Rusijos pareigūnai grasino, kad Lenkijos noras, kad šalies teritorijoje būtų dislokuotas NATO priešraketinis skydas reikštų, kad Varšuva taps taikiniu galimo konflikto ateityje atveju.
