„Mes ryžtingai atmetėme pasiūlymus dėl saugumo, dėl kurių Jungtinės Valstijos tiesiog negali pradėti derėtis.
Neleisime niekam užtrenkti NATO atvirų durų – ši politika Aljansui visada buvo svarbiausia. <...> Negalime priimti sprendimų už kitas šalis. Nė viena šalis negali turėti veto teisės“, – teigė W.Sherman.
Ji taip pat paragino Rusiją pasiųsti daugiau nei 100 tūkstančių karių, šiuo metu sutelktų netoli sienos su Ukraina, „atgal į barakus“.
„Grąžinkite pajėgas į barakus arba pasakykite mums, kokios pratybos rengiamos ir koks yra jų tikslas. Jei Rusija pasitrauks iš diplomatinio kelio, gali tapti gana aišku, kad ji niekada rimtai nežiūrėjo į diplomatiją“, – pridūrė W.Sherman.
Diplomatė pabrėžė, kad su Rusijos delegacija nebuvo aptartas JAV pajėgų buvimas Europoje. Nors JAV televizija NBC praėjusią savaitę skelbė, esą Joe Bideno administracija pasiruošusi aptarti galimybę sumažinti karinį dalyvavimą Rytų Europoje, W.Sherman nukirto: „Šios temos nėra ant stalo, ji nėra pokalbių dalis.“
Antradienį ryte ji susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, papasakos apie pirmadienio derybas kitų Aljanso šalių pareigūnams bei ES politiniam ir saugumo komitetui. JAV diplomatė pabrėžė, kad visi šie pokalbiai vyks dar prieš NATO ir Rusijos tarybos posėdį.
W.Sherman: grąžinkite pajėgas į barakus arba pasakykite mums, kokios pratybos rengiamos ir koks yra jų tikslas.
Anot W.Sherman, Rusijos pusė išties atsinešė į susitikimą prieš pora savaičių pateiktus sutarčių dėl saugumo Europoje juodraščius: „Taip, juk tai jų pagrindas derybose. Bet tai nereiškia, kad sėdėjome ir jų klausėmės – mes turėjome ir savo pasiūlymų.“
„JAV atvyko išgirsti Rusijos nuogąstavimų dėl saugumo ir pasidalinti savaisiais. Atvykome su daugybe idėjų, pasiūlėme greitai susitikti dar kartą. JAV ir Rusija sutinka, kad branduolinio karo niekada negalima laimėti ir jo pradėti“, – kalbėjo W.Sherman.
Derybas su S.Riabkovu ji pavadino rimtomis ir dalykiškomis – beje, panašiai kalbėjo ir Rusijos atstovas. W.Sherman patikino, kad su sąjungininkais Europoje nuolat derina vieningą Vakarų žinią.
Pirmadienio derybos Ženevoje buvo pirmasis iš kelių svarbių susitikimų šią savaitę. Trečiadienį vyks svarbus NATO ir Rusijos tarybos posėdis, o ketvirtadienį rusų pareigūnai diskutuos su vakariečiais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rėmuose.
Derybininkų vadovai sekmadienį vakare Ženevoje jau buvo susitikę neformalių parengiamųjų derybų. Pirmadienio susitikimas truko apie septynias su puse valandas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per birželį Ženevoje įvykusį susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu susitarė dėl reguliarių Strateginio stabilumo derybų tarp būtent W.Sherman ir S.Riabkovo. Ankstesnės tokios diskusijos Šveicarijoje vyko liepą ir rugsėjį.
Europoje tvyro didelė įtampa dėl Ukrainos – nuogąstaujama, kad Rusija gali surengti didelį puolimą prieš šią šalį. Kremlius savo ruožtu yra pateikęs šūsnį reikalavimų – garantuoti, kad NATO nebus plečiama į rytus, atitraukti karius iš rytinio Aljanso sparno šalių, įskaitant Baltijos valstybes.
Sekmadienį Ženevoje duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS S.Riabkovas kaltino NATO dešimtmečius mėginus „atstumti“ Rusiją. „Taigi, NATO turėtų susikrauti daiktus ir grįžti prie 1997 metų sienų“, – tvirtino jis.
Vakarai, visų pirma JAV, Maskvos reikalavimus atmeta. JAV ir NATO tikrai nepatrauks karių iš Rytų Europos – tai pabrėžė ir W.Sherman – ir amerikiečių branduolinių ginklų iš Senojo žemyno. Atmetamas ir Maskvos noras garantuoti, kad Ukraina ir Sakartvelas niekada neprisijungs prie Aljanso.
Bet kelios sritys, kuriose įmanoma nuraškyti kokius nors vaisius, yra. Visų pirma, panašu, kad abi pusės gali susitarti dėl karinių pratybų skaičiaus sumažinimo. W.Sherman, tiesa, pabrėžė, kad čia turi pasistengti ir Rusijos pusė.
Antra, JAV gali sutikti atitraukti priešraketinės gynybos sistemas „Aegis Ashore“ iš Rumunijos ir Lenkijos. W.Sherman pirmadienį užsiminė, kad tam tikrus pasiūlymus dėl raketų dislokavimo pateikė, bet jų nedetalizavo.
Be to, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėžė: „Tai yra abipusio eismo gatvė. Mes išklausysime Rusiją, o Rusija turės išklausyti mūsų.“
W.Sherman pirmadienio vakarą patvirtino, kad Rusijos pusei buvo pasakyta, jog agresijos atveju šaliai grės kur kas rimtesnės nei po 2014-ųjų įvykių. Bet ji pabrėžė, jog atskleisti potencialių įrankių JAV nenori – kad Rusija negalėtų pasiruošti.
