J.Kerry „įvertins Irano ryžtą vykdyti įtikinamus ir patikrinamus žingsnius, kurie paremtų viešus pareiškimus apie taikų jo branduolinės programos pobūdį“, – sakoma elektroniniu paštu išplatintame departamento atstovės Marie Harf pranešime.
JAV diplomatijos vadovas „pažiūrės, ar gali būti pasiekta pažanga srityse, kuriose išlieka reikšmingų atotrūkių, ir įvertins Irano ryžtą atlikti kai kuriuos kritinius pasirinkimus prie derybų stalo“.
Vėliau J.Kerry „pateiks rekomendacijas prezidentui Barackui Obamai dėl tolesnių žingsnių šiose derybose“, – pridūrė M.Harf.
Praeitą savaitę atnaujintose derybose tarp penkių Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių ir Vokietijos siekiama sudaryti ilgalaikę sutartį su Iranu, kuri galėtų sumažinti nuogąstavimus, kad šiitiška respublika siekia pasigaminti branduolinių ginklų.
Galutinis terminas yra liepos 20 diena, kai liausis galiojusi pernai lapkritį Ženevoje užsienio reikalų ministrų sudaryta laikinoji sutartis – tačiau jos terminas gali būtų pratęstas, jeigu tam pritartų abi pusės.
Anksčiau pagrindinė derybininkė – Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Catherine Ashton – pakvietė šešių galingųjų šalių užsienio reikalų ministrus sekmadienį atvykti į Austrijos sostinę, sakė jos atstovas.
Atstovo Michaelo Manno pranešime socialiniame tinkle „Twitter“ sakoma, kad ministrai „įvertins, kur dabar esame“ derybų kontekste.
Kol kas nei vienas iš tų ministrų, išskyrus J.Kerry, nepatvirtino savo dalyvavimo, tačiau vienas diplomatinis šaltinis Paryžiuje sakė naujienų agentūrai AFP, kad Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent‘as Fabiusas sekmadienį atvyks į Vieną.
Kaip ir buvo tikėtasi, šios derybos smarkiai strigo.
Prancūzija jas vadino sudėtingomis ir antradienį nurodė, kad kol kas neišspręsti jokie svarbūs klausimai. Tačiau Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad esama „aiškių pažangos ženklų“.
Kaip ir buvo tikėtasi, šios derybos smarkiai strigo.
Pagrindinis derybų klausimas – urano sodrinimas, suteikiantis galimybę pasigaminti tiek kuro atominiams reaktoriams, tiek smarkiai prisodrintos skiliosios medžiagos, tinkamos atominiams užtaisams. Iranas teigia, kad siekia plėtoti tik taikią branduolinę energetiką.
Antradienį Irano aukščiausiasis lyderis didysis ajatola Ali Khamenei savo kalboje užsiminė, kad Teheranas ketina smarkiai padidinti savo urano sodrinimo pajėgumus.
Tačiau šešios galingosios šalys pageidauja, kad sodrinimo apimtys būtų smarkiai sumažintos, o vienas aukšto rango JAV pareigūnas praeitą savaitę sakė, kad Irano pajėgumai turėtų siekti tik „dalelę“ dabartinių.
Šie suvaržymai ir kitos priemonės pailgintų „prasiveržimo laikotarpį“ – laiką, kurio reikėtų Iranui pasigaminti pakankamą kiekį smarkiai prisodrinto urano, kad jį būtų galima panaudoti gaminant branduolinius užtaisus, jeigu Teheranas ryžtųsi tokiam žingsniui.
Šešios galingosios šalys pageidauja, kad sodrinimo apimtys būtų smarkiai sumažintos.
Iranas tvirtina norintis sodrinti uraną, kad galėtų pasigaminti kuro savo planuojamoms atominėms elektrinėms, tačiau tos jėgainės pradėtų veikti tik po kelerių metų ar net dešimtmečių.
Kitas sudėtingas klausimas, kurį reikia išspręsti prieš sudarant šį itin keblų susitarimą – kokia spartas bus atšaukiamos JT ir Vakarų šalių paskelbtos sankcijos Iranui, taip pat kaip bus sustiprinta JT vykdoma Irano branduolinių objektų priežiūra.
Be to, abi pusės turi susitarti dėl naujo reaktoriaus, statomo Arako mieste, likimo. Tas įrenginys gali gaminti plutonį, kurį galima naudoti branduoliniuose užtaisuose vietoje urano.
Buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Markas Fitzpatrickas, dabar dirbantis ekspertu Tarptautiniame strateginių studijų universitete, sakė AFP, jog dar „per anksti“ ministrams nuspręsti, ar bus pratęstas laikinojo susitarimo galiojimo terminas po liepos 20 dienos.
„Galima saugiai daryti išvadą, jog ministrai vyksta į Vieną, kad atliktų paskutinį postūmį siekiant sutarties. Dabar galiojančių sąlygų pratęsimui nereikėtų tokio aukšto lygio derybininkų – ir, bet kokiu atveju, dar per anksti nusileisti iki pratęsimo, užuot siekus išsamios sutarties“, – sakė jis.
