Jungtinės Valstijos „priešinsis bet kokioms diskusijoms dėl teritorinių pokyčių arba Kosovo nepriklausomybės statuso pakartotinio atvėrimo.
Šie klausimai nediskutuotini“, pažymėjo ji, dar kartą pareikšdama tvirtą Vašingtono palaikymą Kosovo albanų vyriausybei per vizitą Prištinoje.
Ginčai dėl Kosovo statuso yra pagrindinis nesantaikos šaltinis, tebeveikiantis ryšius šiame regione po buvusios komunistinės Jugoslavijos subyrėjimo per kelis kruvinus karus praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
H.Clinton taip pat sakė, jog Jungtinės Valstijos pageidauja, kad įstatymų viršenybė būtų „išplėsta visame Kosove“, turint omenyje šiaurinį šalies regioną, kurio faktiškai nekontroliuoja albanų centrinė valdžia ir kur veikia lygiagrečios serbų institucijos.
„Spręsti Kosovo serbams nerimą keliančias problemas taip pat bus kritiškai svarbu“, – pažymėjo ji, pridūrusi, kad vėliau trečiadienį susitiks su grupe serbų, grįžusių gyventi į Kosovą.
Kosove gyvena apie 120 tūkst. serbų, iš kurių apie 40 tūkst. susitelkę šalies šiaurėje. Ši bendruomenė turi savo savivaldybes, mokyklas ir ligonines, kurias remia ir finansuoja Belgradas. Tuo tarpu Prištinos institucijos faktiškai neturi jokios valdžios regione, besiribojančiame su Serbija.
Po susitikimo su Kosovo prezidente Atifete Jahjaga ir premjeru Hashimu Thaci H.Clinton sakė žurnalistams, kad narystė Europos Sąjungoje, kuri priklauso nuo Kosovo ir Serbijos santykių pagerėjimo, yra „tikriausias kelias į ilgalaikį stabilumą, klestėjimą ir taiką“.
ES inicijuotos derybos, kurios įstrigo po gegužę Serbijoje vykusių rinkimų, turėjo palengvinti kasdienį gyvenimą Kosovo žmonėms – tiek albanams, tiek serbams, kuriems kyla daug administracinių kliūčių dėl šios teritorijos ginčijamo statuso.
„Jungtinės Valstijos ragina visas šalis toliau įgyvendinti iki šiol sudarytus susitarimus, sudaryti sutartis naujose srityse ir tęsti konkrečias priemones normalizuojant santykius“, – sakė H.Clinton.
Kosovas gali žengti pirmąjį žingsnį ES narystės link jau pirmoje ateinančių metų pusėje, jeigu šalis padarys tvirtą pažangą užtikrinant įstatymo viršenybę, mažumų apsaugą ir vykdant kitas politines reformas.
Vašingtonas – vienas iš pagrindinių Kosovo nepriklausomybės, vienašališkai paskelbtos 2008 metais, šalininkų.
Jo nepriklausomybę pripažįsta apie 90 šalių, įskaitant 22 iš 27 ES narių, tačiau prieš ją nusistačiusi Serbija ir Kosovo serbai.
Daug eilinių Kosovo gyventojų vis dar įtariai vertina derybas su pagrindine priešininke Serbija, o praeitą savaitę šalyje kilo audringi protestai, kai H.Thaci susitiko Briuselyje su Serbijos premjeru Ivica Dačičiumi, siekiant atnaujinti dialogą.
H.Thaci trečiadienį pareiškė, kad Kosovas pasiryžęs tęsti derybas.
„Dialogas – vienintelis kelias, vedantis į Europos Sąjungą ... Normalizuoti abiejų šalių santykius atitinka Kosovo, Serbijos ir viso regiono interesus“, – premjeras sakė per bendrą spaudos konferenciją su H.Clinton.
Derybos tarp Belgrado ir Prištinos prasidėjo pernai kovą, tarpininkaujant ES, tačiau jos buvo įšaldytos praėjus keliems mėnesiams po Serbijoje gegužę įvykusių rinkimų, kuriuos laimėjo nacionalistai.
Briuselis pažymėjo, kad pažanga šiose derybose yra lemiamas veiksnys Serbijai, kuriai kovą buvo suteiktas ES kandidatės statusas, jeigu Belgradas pageidauja žengti į priekį ir pradėti visavertes derybas dėl narystės Bendrijoje.
H.Clinton atvyko į Kosovą iš Serbijos, kur ji antradienį taip pat spaudė Belgradą normalizuoti santykius su Priština, net jeigu nebūtų nuspręsta pripažinti atsiskyrusios provincijos nepriklausomybės.
Iš Kosovo H.Clinton vyks į Kroatiją, kuri taps naujausia ES nare ateinančių metų liepą, o vėliau aplankys Albaniją. Abi šios šalys 2009 metais įstojo į NATO.
Iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų ES nare tapo tik Slovėnija, kuri į Bendriją buvo priimta 2004 metais.
