Balsavimas dėl paskyrimo įvyko netrukus po to, kai Teksasui atstovaujantis respublikonų senatorius Tedas Cruzas atšaukė pareikštą nepritarimą jo organizavimui.
64 metų W. Burnsas, buvęs ambasadorius Rusijoje ir Jordanijoje, daugiau nei tris dešimtmečius dirbo Valstybės departamente, valdant ir respublikonų, ir demokratų prezidentams.
Praėjusį mėnesį per jo kandidatūros svarstymą W.Burnsas žadėjo, kad jei bus paskirtas CŽV vadovu, teiks Baltiesiems rūmams „nepagražintą“ žvalgybinę informaciją.
Respublikonai per W. Burnso kandidatūros svarstymą šiltai sutiko diplomatijos veteraną. Tačiau balsavimą dėl jo paskyrimo blokavo senatorius T. Cruzas, reikalavęs, kad naujoji prezidento Joe Bideno administracija griežtai pasmerktų Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.
„Nord Stream 2“ projektui įnirtingai priešinasi tokios Europos valstybės kaip Lenkija, Ukraina, Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys, nuogąstaujančios, kad žemynas gali tapti labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo ir kad Maskva gali naudoti jį kaip politinio poveikio priemonę.
Ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenasišplatino pareiškimą, kuriame „Nord Stream 2“ pavadino „blogu sandoriu Vokietijai, Ukrainai ir mūsų sąjungininkėms bei partnerėms Vidurio ir Rytų Europoje“.
Netrukus po to T.Cruzas atšaukė pareikštą nepritarimą balsavimo dėl W.Burnso paskyrimo organizavimui.