Rusijos gynybos ministerija vakar paskelbė, kad S.Šoigu inspektavo Rytų grupę ir nurodė R.Muradovui teikti pirmenybę Ukrainos tolimojo nuotolio raketų ir artilerijos sistemų naikinimui. Tai pirmas kartas, kai Karo studijų institutas pastebėjo aiškų Rytų pajėgų grupės, veikiančios Ukrainoje šiame karo etape, paminėjimą. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad užimant Luhansko sritį dalyvavo Centrinė ir Pietinė pajėgų grupės, kurioms vadovavo generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas ir armijos generolas Sergejus Surovikinas.
„Rytų pajėgų grupę greičiausiai sudaro Rusijos Rytų karinės apygardos elementai, kurie veikė palei Iziumo ašį Charkivo srityje. Kol kas neaišku, ar Muradovas taip pat tiesiogiai kontroliuoja operacijas aplink Charkivo miestą. Muradovo pajėgos veikia Iziumo-Slovjansko kryptimi tariamai siekdamos galiausiai užimti patį Slovjanską, ir pažymėtina, kad Šoigu nenurodė Muradovui šiuo metu teikti pirmenybę užimti teritoriją šioje ašyje“, – rašoma toliau.
Remiantis apžvalga, R.Muradovas užima žemesnį rangą nei A.Lapinas ir S.Surovikinas, o tai rodo, kad Kremlius mano, jog Iziumo-Slovjansko rajonas yra žemesnio prioriteto nei teritorijos užėmimas Donecko srityje kaip platesnės Donbaso kampanijos dalis.
„Tikėtina, kad Kremlius sutelkia karinius išteklius ir aukšto rango vadovybę į vietinius ir pavienius laimėjimus Siversko ir Bachmuto apylinkėse, nepaisant ankstesnių Šoigu raginimų intensyvinti operacijas visose judėjimo kryptyse“, – teigia ekspertai.
Tikėtinos Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos apsaugoti etninius rusus nuo didelės mobilizacijos gali sukelti pasipriešinimą kai kuriuose etniniuose anklavuose, kuriems, atrodo, tenka neproporcingai didelė karo našta, rašo Karo studijų institutas.
„Liepos 18 d. Rusijos “Telegram„ kanalas “Rybar„ paskelbė pranešimą apie judėjimą “Novaja Tuva„ – antikarinę organizaciją, kurią sudaro aktyvistai iš tuvių etninės mažumos anklavo. Šis pranešimas yra vertas dėmesio atsižvelgiant į pastaruoju metu Rusijoje padažnėjusį regioninių savanorių batalionų formavimąsi, kurių daugelis priklauso skirtingoms etninėms grupėms“, – teigiama toliau.
Karo studijų institutas ir kiti autoriai jau anksčiau atkreipė dėmesį į Ukrainoje kovojančių neetninių Rusijos batalionų, kuriems priklauso kariai iš Čečėnijos, Pietų Osetijos, Tuvos, Tartarstano, Baškortostano, Čiuvašijos ir kitų šalių, paplitimą. Šie rodikliai rodo, teigiama apžvalgoje, kad V.Putinas gali nenorėti vykdyti visuotinės mobilizacijos iš dalies dėl nenoro mobilizuoti didelį etninių rusų skaičių.
„Rybar“ pranešimas, taip pat ankstesni pranešimai apie antikarinę grupę „Laisvoji Buriatija“ iškelia pavojų, kad akivaizdus V.Putino noras, jog šiame etape pagrindinė karo našta tektų ne rusams, gali sukelti vidaus įtampą šiuose regionuose, teigia ekspertai.
Pagrindinės Karo studijų instituto ekspertų išvados:
- Rusijos gynybos ministerijos susitikimas su Rytų Ukrainos pajėgų grupės vadovybe rodo, kad Kremlius šiame kampanijos etape neskirs dėmesio Slovjansko užėmimui, o pirmenybę teiks bandymams užimti Siverską ir Bachmutą.
- Tikėtinos Rusijos prezidento V.Putino pastangos užkrauti paramos operacijoms Ukrainoje naštą etninėms mažumoms, siekiant išvengti visuotinės etninių rusų mobilizacijos, gali sukelti pasipriešinimą etniniuose Rusijos anklavuose.
- Rusijos pajėgos surengė keletą antžeminių atakų į rytus nuo Siversko ir į pietus nuo Bachmuto.
- Rusijos pajėgos suintensyvino pastangas žengti į Avdijivką ir vykdė ribotus sausumos puolimus palei Donecko miesto ir Avdijivkos fronto liniją.
- Rusijos valdžios institucijos toliau integruoja okupuotas teritorijas į Rusijos prekybos ekonomiką.