Buvęs Rusijos kovotojų vadas ir nacionalistinis tinklaraštininkas Igoris Girkinas pateikė platų karinių, ekonominių ir politinių veiksmų, kurių, jo teigimu, Kremlius turi imtis, kad laimėtų karą Ukrainoje, sąrašą. Pirmoji vieta šiame sąraše – atsisakyti „specialiosios karinės operacijos“ retorikos ir apibrėžti oficialius karo Ukrainoje tikslus.
Jis pasisakė už ekspansyvius teritorinės plėtros planus, neapsiribojančius Kremliaus deklaruojamais siekiais Donbase, įskaitant visos „Novorosijos“ teritorijos (į kurią, I.Girkino teigimu, įeina Charkivas, Dnipras, Mykolajivas, Odesa, Zaporižia, Chersono, Donecko ir Luhansko sritys bei Kryvyj Rihas) prijungimą prie Rusijos Federacijos ir Malorosijos valstybės (visa Ukraina iki Lenkijos sienos) sukūrimą, kuri, I.Girkino teigimu, turėtų būti sujungta su Rusija per Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę. Jis taip pat ragino Kremlių visiškai perkelti Rusijos ekonomiką į karo padėtį ir vykdyti plačias mobilizacines priemones, įskaitant priverstinį šaukimą į kariuomenę ir (tolesnį) rusų teisių sustabdymą, rašoma apžvalgoje.
„Nors I.Girkino liepos 19 d. įrašas yra aštri Kremliaus ketinimų Ukrainoje kritika, kiti Rusijos karo tinklaraštininkai siekė formuoti Putinui palankų naratyvą, kartu siekdami tų pačių maksimalistinių tikslų, teigdami, esą Kremlius nuo pat karo pradžios sąmoningai sudarė sąlygas užsitęsti karui Ukrainoje“, – teigia Karo studijų institutas.
„V.Putinas gali tiesiog ignoruoti karo tinklaraštininkus, nors pastaruoju metu jis rodė susirūpinimą dėl jų pozicijos, arba jis gali įvairiais būdais pasinaudoti jų pasakojimais. Jis gali palaukti ir pažiūrėti, kokį atgarsį jų raginimai dėl visiškos mobilizacijos ir platesnių karo tikslų sukels tarp Rusijos gyventojų, kurie jam labiausiai rūpi. Jis gali tikėtis, kad jų pusiau nepriklausomi raginimai imtis kraštutinių priemonių gali paskatinti paramą tikslų ir mobilizacijos išplėtimui, kurio jis trokšta, tačiau mano, kad rusai vis dar nepasirengę tam pritarti. Vietoj to jis gali atmesti jų raginimus siekti didesnių ambicijų ir didesnių aukų, taip pateikdamas save kaip nuosaikų lyderį, susilaikantį nuo per didelių reikalavimų savo tautai“, – pastebi ekspertai.
JAV pareigūnai pranešė, kad Rusija planuoja aneksuoti okupuotą Ukrainos teritoriją jau 2022 m. rudenį, taip patvirtindama Karo studijų instituto 2022 m. gegužės mėn. vertinimą. JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, remdamasis naujai išslaptinta žvalgybine informacija, paskelbė, kad Kremlius pradeda įgyvendinti 2014 m. „aneksijos vadovėlio“ Ukrainoje versiją ir „nagrinėja išsamius planus“ aneksuoti Chersono, Zaporižios ir visas Donecko bei Luhansko sritis, rašoma toliau.
Po aneksijos V.Putinas gali tiesiogiai ar netiesiogiai pareikšti, esą Rusijos doktrina, leidžianti naudoti branduolinius ginklus Rusijos teritorijai ginti, taikoma ir naujai aneksuotoms teritorijoms. Tokie veiksmai keltų grėsmę Ukrainai ir jos partnerėms, jei Ukraina bandys išlaisvinti okupuotą teritoriją. V.Putinas gali manyti, kad grasinimas branduoliniais ginklais arba jų panaudojimas atkurtų Rusijos atgrasymą po to, kai jo pražūtinga invazija sugriovė šalies konvencinius atgrasymo pajėgumus, nors ankstesnės Rusijos užuominos apie Maskvos pasiryžimą panaudoti branduolinius ginklus pasirodė tuščios. Ukrainai ir jos Vakarų partneriams gali likti vis mažiau galimybių paremti Ukrainos kontrpuolimą užimtose teritorijose, teigiama apžvalgoje.
Karo studijų institutas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos kariuomenė nesugeba įgyvendinti ankstesnių pratybų ar mūšių metu išmoktų pamokų arba nesugeba išmokti tinkamų pamokų. Anot ekspertų, tai yra nuolatinė tendencija.
„Ryškiausias šio reiškinio pavyzdys – Rusijos kariuomenės nesugebėjimas sukurti darnios vadovavimo ir valdymo sistemos, skirtos maždaug 120 Rusijos batalionų taktinių grupių (BTG), surinktų 2022 m. vasario mėn. invazijai į Ukrainą, po to, kai 2014 m. Ukrainoje ir 2016 m. Sirijoje sėkmingai veikė mažesnio skaičiaus BTG“, – rašoma apžvalgoje.
Svarbiausios Karo studijų instituto ekspertų išvados:
- Rusijos nacionalistinių ir karą remiančių pažiūrų atstovų raginimai Kremliui oficialiai apibrėžti operacijas Ukrainoje kaip karą, vykdyti visuotinę mobilizaciją ir siekti išplėstinių teritorinių tikslų pasiekė crescendo: vieni kritikavo Kremlių, kiti teigė, kad V.Putinas visą laiką ruošėsi karo „sirizacijai“.
- Tikėtina, kad Kremlius jau 2022 m. rugsėjo 11 d. bandys neteisėtai prijungti prie Rusijos okupuotas Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sritis.
- Rusijos karo tinklaraštininkai pabrėžė, kad Rusijos oro desanto pajėgos nesugebėjo kariauti taip, kaip buvo apmokytos – tai kritika, kuri padeda paaiškinti bendras Rusijos nesėkmes per pirminę invaziją į Ukrainą.
- Rusijos pajėgos toliau stengėsi atnaujinti puolamąsias operacijas Slovjansko link nuo į pietryčius nuo Iziumo ir Barvinkovės esančių apylinkių.
- Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas į rytus nuo Siversko ir iš dalies sėkmingai vykdė antžemines atakas į rytus nuo Bachmuto.
- Rusijos valdžia toliau naudoja netradicinius kovinės galios šaltinius, kad išvengtų visuotinės mobilizacijos.
- Rusijos okupacinė valdžia stiprina teisėsaugos priemones, kad apsaugotų okupuotų teritorijų administracinę kontrolę.
